Grivina (Rusia)

Grivina (rus. гривна, lenk. Grzywna, ček. Hřivna) – XI-XV a. Rusios ir kaimyninių šalių piniginis ir masės vienetas, naudotas sidabro ir aukso masei matuoti. Kaip masės vienetas naudota auksui ir sidabrui sverti, iš to kilo ir piniginis ekvivalentas. Aukso grivina buvo 12,5 karto brangesnė už sidabrinę.

200 g grivina

Priklausomai nuo vietovės, jo svoris svyravo nuo 190 g iki beveik 300 g, ir buvo lygus 1/2 vietinio svaro.

Grivinų atitikmuo Šiaurės ir Vidurio Europoje buvo . Baltiškieji analogai - lietuviški ilgieji.

Raida

Vienetas pavadintas pagal slavišką papuošalo antkaklės pavadinimą rus. гривна. Šis papuošalas dažnai būdavo gaminamas iš brangiųjų metalų – aukso ar sidabro. Vėliau žodis ėmė reikšti tam tikrą kiekį brangiojo metalo. Iš čia atsirado piniginis svorio vienetas - sidabro grivina, minima 1130 m. didžiojo kunigaikščio Mstislavo ir jo sūnaus Vsevolodo rašte Naugardo Jurijaus vienuolynui.

Sidabro grivina atitiko tam tikrą kiekį vienodų monetų. Ši mokėjimo priemonė vadinta kunų grivina (rus. гривна кун). Abi šios grivinos Rusioje naudotos mokėjimams.

Pradžioje sidabro grivinos ir kunų grivinos masės buvo vienodos, bet kunų grivinos buvo gaminamos iš žemos prabos sidabro, todėl buvo keturis kartus pigesnė už sidabrinę. Vėliau grivinų verčių santykis vis labiau keitėsi.

Kijevo Rusioje grivina kaip pagrindinė mokėjimo priemonė įsitvirtino XI a., tuo metu Kijevo grivina svėrė apie 160 g. XII a. sidabro grivina svėrė apie 204 g ir buvo lygi 5 kunų grivinoms, kur viena kunų grivina svėrė apie 51 g. Sidabro grivina atitiko tam tikrą skaičių vienodų monetų. Sporadiškai naudojama aukso grivina buvo 12,5 karto brangesnė už sidabro griviną.

XIII a. Novgorodo grivinas ėmė vadinti žodžiu rus. рубль 'rublis', kuris ėmė išstumti žodį гривна. XV a. nustota lydinius grivinas ir rublius naudoti kaip mokėjimo priemones, o žodis рубль imtas naudoti Rusios monetų sistemoje. 204 g masės grivina buvo naudojama rusiškų monetų masėms nustatyti. Nuo rus. гривна kilo ir 10 kapeikų monetos pavadinimas (rus. гривенник).

Čekijos karalystėje Prahos grivina buvo svarbus vienetas. Atsiradus monetoms ir pradėjus kaldinti Prahos grašius, iš vienos grivinos buvo nukaldinamos 48 monetos. Lenkijos karalystėje Krokuvos grivina naudota kaip piniginis vienetas iki XI a. Nuo X a. grivinos pagrindu pradėti kaldinti denarai. Iš pradžių iš 1 grivinos buvo nukalama 240 denarų, o vėliau denaro kursas krito: XIV a. I pusėje ji atitiko 576 denarus, amžiaus viduryje - 768 denarus, amžiaus pabaigoje - jau 864 denarus.

Grivinos kaip masės vienetai

Nustojus griviną naudoti kaip piniginį vienetą ji buvo toliau naudojama kaip masės vienetas, ir atitiko savotišką monetų prabos vaidmenį. Šis grivinos variantas buvo vadinamas grivenka rus. гривенка arba rus. скаловая гривенка (nuo rus. скалвы 'svarstyklės'), lygus 204,75 g.

Egzistavo tokie grivinos skaidymai į smulkesnius vienetus:

• Rusioje: Grivenka = 48 zolotnikai (po 4,26 g); 1 zolotnikas = 25 pumpurai (rus. почка; 0,17 g).
• Krokuvoje: Grivina = 4 viardunkai = 8 uncijos = 16 lotai = 24 skojcai = 96 granai = 240 denarai = 480 obolai

Rusioje buvo dar vienas masės vienetas didžioji grivina (rus. большая гривна, целая весовая гривна), lygi 409,52 g. Šis vienetas buvo naudotas iki XVIII a., kada buvo pervadintas svaru.

• 1 rusiškasis svaras = 1 didžioji grivina = 2 grivenkos.

Masės įvairovė:

Pavadinimas	Masė
Chelmo grivina	191,29 g
Černigovo grivina	204 g
Krokuvos grivina	196,26 – 201,86 g
Kijevo grivina	140—160 g
Karališkoji grivina	221,48 g
Moravijos grivina	280 g
Naugardo grivina	204 g
Prahos grivina	253,14 g

Išnašos

1. М. И. Срезневский. Грамота Великаго Князя Мстислава и сына его Всеволода Юрьеву монастырю / К. Веселовский. — Санкт-Петербург: Типография Императорской академии наук, 1860. — С. 5.
2. Р.Д.Лях (ред.) История Украины. Донецк, 2001. . C.43

Nuorodos

• Янин В. Денежно-весовые системы домонгольской Руси и очерки истории денежной системы средневекового Новгорода 2010-02-02 iš Wayback Machine projekto.