Ginkūnai

Šis straipsnis apie gyvenvietę Šiaulių rajone. Apie augalą skaitykite straipsnyje Dviskiautis ginkmedis.

Ginkūnai
Ginkūnų dvaras 2007 m.
Ginkūnai
55°57′22″š. pl. 23°21′32″r. ilg. / 55.956°š. pl. 23.359°r. ilg. / 55.956; 23.359 (Ginkūnai)
Apskritis	Šiaulių apskritis
Savivaldybė	Šiaulių rajono savivaldybė
Seniūnija	Ginkūnų seniūnija
Gyventojų (2021)	2 901
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Ginkū́nai Kilmininkas: Ginkū́nų Naudininkas: Ginkū́nams Galininkas: Ginkū́nus Įnagininkas: Ginkū́nais Vietininkas: Ginkū́nuose

Ginkūnai – kaimas Šiaulių rajono savivaldybėje, greta šiaurės rytinės Šiaulių miesto ribos, prie kelio į Pakruojį. Seniūnijos centras, 5 seniūnaitijos (Aušros, Centro, Rasos, Svajonių, Švedės). Išlikęs Ginkūnų dvaras, veikia paštas (LT-81033), Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų mokykla, dvi žemės ūkio bendrovės: „Ginkūnų paukštynas“, „Ginkūnų agrofirma“.

Ginkūnų mokykla

Etimologija

Ginkūnų pavadinimas yra kilęs iš asmenvardžio – nuo bajorų Ginkūnų pavardės.

Geografija

Per Ginkūnus teka Kulpės intakas Švedė. Į pietryčius nuo Ginkūnų telkšo Švedės tvenkinys, į vakarus, jau Šiaulių miesto savivaldybėje – Ginkūnų ežeras.

Istorija

Ginkūnai minimi nuo 1690 m. Kunigaikštis Platonas Zubovas, pirmasis šios giminės atstovas Lietuvoje, 1795 m. imperatorienės Jekaterinos II apdovanotas Šiaulių ekonomija. Turėdamas Jurbarko, Plungės ir Kretingos valdas, P. Zubovas 1805 m. nupirko Ginkūnus iš Kristiano Brodericho ir Johano Vendelio. 1805 m. gruodžio 30 d. Šiaulių Žemės teisme pripažinta, kad „kunigaikštis P. Zubovas perka nuo Kristiano Brodericho ir Johano Vendelio Ginkūnų gerybę su kaimele to pat vardo, turinčią valstiečių trobas, 24 vyriškas ir 18 moteriškas dūšias, karčemą, vėjo malūną ir leidimą naudotis Šiaulių ežeru“. XIX a. Ginkūnai tapo grafų Zubovų valdų administraciniu centru, suklestėjo Ginkūnų dvaras. 1896 m. dvaro rūmų rūsyje Sofija ir Vladimiras Zubovai įsteigė slaptą lietuvių mokyklą. XIX a. pabaigoje Ginkūnų dvaras buvo Šiaulių apskrities Šiaulių valsčiuje.

XX a. pradžioje prie kaimo buvo įsteigtos , 1966 m. miesto Ginkūnų kapinės.

Po II pasaulinio karo Ginkūnuose veikė MGB dalinių štabas. Buvo Ginkūnų daržininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1953 m. įsteigta biblioteka, 1957 m. kultūros namai, nuo 2001 m. kultūros centras.

2003 m. patvirtintas Ginkūnų herbas. 2011 m. liepos 27 d. siautėjo viesulas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – 1950 m.	Šiaulių valsčius	Šiaulių apskritis
1950–1960 m.	Šapnagių apylinkė	Šiaulių rajonas
1960–1968 m.	Ginkūnų apylinkės centras
1968–1995 m.	Šiaulių apylinkė
1995–2001 m.	Šiaulių kaimiškoji seniūnija	Šiaulių rajono savivaldybė
2001–	Ginkūnų seniūnijos centras

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.	1923 m.^sur.	1939 m.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1976 m.
122	162 (dvare)	298	460	1 050	1 319
1979 m.^sur.	1985 m.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.
1 752	2 122	2 397	2 963	2 877	2 901
Demografinės raidos histograma

Sportas

• FK Šauliai (futbolas)

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. „Ginkūnų istorija“. ginkunai.lt. iš originalo 2016-04-24. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.
3. Ginkury. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 500 psl. (lenk.)
4. Ginkūnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 680-681 psl.
5. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
7. Ginkūnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 563 psl.
8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
9. Ginkūnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 98 psl.
10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
11. Ginkūnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 620
12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
13. Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Aplinkinės gyvenvietės
	SUTKŪNAI – 2 km
			Degučiai – 14 km PAKRUOJIS – 32 km
	ŠIAULIAI – 5 km