Geležinkelis traukinių transporto visuma Sudaro geležinkelio kelių bėgių tinklas traukiniai stotys pagalbinė įranga Gele

Geležinkelis – traukinių transporto visuma. Sudaro geležinkelio kelių (bėgių) tinklas, traukiniai, stotys, pagalbinė įranga.

Įtaisas vagonui ar lokomotyvui nuo bėgių numesti. Jais nuo neplanuoto įvažiavimo apsaugomi pagrindiniai keliai

Elektromagnetai nevaldomam traukiniui per atstumą sustabdyti

Geležinkelio bėgiai paprastai yra dvi lygiagrečiai nutiestos plieno sijos, kuriomis dažniausiai plieniniais ratais rieda specialiai pritaikytos transporto priemonės – traukiniai. Pagal geležinkelių vėžių plotį geležinkeliai skirstomi į plačiuosius ir siauruosius. Ten, kur geležinkelis šakojasi, montuojami įvairios konstrukcijos rankomis ar elektra perjungiami iešmai. Skirtingai nei automobiliuose, traukinio kryptį keičia ne mašinistas, valdantis jo greitį, o kitas asmuo (iešmininkas). Seniau iešmuose būdavo įrengiamas vadinamasis „bėgio sąnarys“. Elektra valdomuose iešmuose sąnarys nereikalingas, nes valdančio mechanizmo jėgos pakanka tiesiog bėgiui išlenkti norima kryptimi.

Traukinio valdymo ypatumai

Tikėkis „stop“	„Stop“
Parengtinis ir galutinis šviesoforo signalai

Dėl didelės masės traukiniai įsibėgėja ir stoja sąlyginai labai lėtai. Automobilių vairuotojai gali pamatyti priekyje degantį raudoną šviesoforo signalą ir ties juo sustabdyti transporto priemonę. Mašinistas to padaryti negalėtų: kuomet matyti signalas, stabdyti tiesiog per vėlu. Todėl traukinių eismas reguliuojamas šviesoforų ar semaforų (kilnojamų svirčių) poromis: pirmasis, iš anksto įrengtas šviesoforas perspėja, kokio signalo mašinistas gali priekyje tikėtis (pavyzdyje pateikti Vokietijos geležinkelių signalai). Dėl ilgo stabdymo kelio ir įsibėgėjimo traukiniui tikslinga turėti daug mažiau tarpinių sustojimo vietų.

Traukiniui prieš netikėtą kliūtį dažnai nepavyksta laiku sustoti – dėl to pasitaiko įvairių avarijų. Tačiau traukinių daug griežčiau kontroliuojamas bei naudojamos automatinės saugumo sistemos. Todėl, palyginus su automobilių keliais, santykinis aukų skaičius geležinkeliuose labai nedidelis, todėl šis transportas laikomas itin saugiu.

Stotys

Traukiniai stoja geležinkelio stotyse, kur gali pasikeisti krovinį, išlaipinti ir įlaipinti žmones, papildyti kuro atsargas. Vienas tipinio traukinio vagonas gali vežti iki 125 tonų svorį. Geležinkelių transportui reikia 50-70 % mažiau energijos negu automobilių kelių transportui, kadangi plieniniai bėgiai ir ratai sudaro sistemą su mažais energijos nuostoliais.

Geležinkelis buvo plačiai naudojamas nuo XIX amžiaus vidurio. Tačiau vėliau po truputį jį keitė automobilių kelio transportas. Didžioji dauguma viso pasaulio valstybių turi geležinkelius.

Geležinkelio verslo ypatumai

1969 m. uždaryta Anglijos linija planuojama vėl atidaryti apie 2008 m

Šiuo metu nemaža dalis geležinkelio linijų dirba nuostolingai ir yra išlaikomi nedaugelio pagrindinių, pelningų linijų sąskaita. Praeityje Jungtinėje Karalystėje yra buvę bandymų radikaliai sutrumpinti geležinkelių tinklą, paliekant tik pelningas linijas (en:Beeching cuts). Nelauktai paaiškėjo, jog tai padarius žymiai sumažėja pelningų linijų pelnas, nes „nuostolingi“ geležinkelio ruožai tiekia keleivius, kurie, panaikinus greta jų esančią stotį, nustoja naudotis geležinkelio paslaugomis. Pasitaiko, jog panaikinus geležinkelį autobusais nesinaudojama dėl prastesnės paslaugų kokybės. Panaikinus ir autobusus, kai kuriose vietose gali nelikti jokio visuomeninio transporto. Praeityje atliktų geležinkelio tinklo trumpinimo darbai kritikuojami jog nenumatė miestų ir miestelių augimo, taigi ir didėjančių poreikių geležinkelių transportui.

Dėl tokių priežasčių mažinti geležinkelių tinklą reikia labai apgalvotai. Nors keleivių vežimas geležinkeliais ne visada yra pelningas, gyventojams tai pigesnė ir saugesnė transporto rūšis nei susisiekimas automobilių transportu.

Šalyse su gerai veikiančia geležinkelio keleivinio transporto sistema (pavyzdžiui, Šveicarijoje), namų, esančių lengvai pasiekiamu atstumu nuo geležinkelio, pirkimo ir nuomos kaina pastebimai aukštesnė, nes šis transportas daug greitesnis už autobusų transportą.

Geležinkelis Lietuvoje

Lietuvoje pirmasis plačiojo geležinkelio Sankt Peterburgas–Varšuva ruožas buvo nutiestas 1861 m. pagal 1851 m. carinės Rusijos vyriausybės priimtą nutarimą. Lietuvos teritorijoje ji turėjo driektis pro Dūkštą, Ignaliną, Vilnių, Lentvarį, Varėną su atšaka pro Kauną į Kybartus (Virbalį), iki pat tuometinės Prūsijos sienos. Pirmasis garvežys iš Daugpilio į Vilnių geležinkeliu atvyko 1860 m. rugsėjo 4 d. Traukinių eismas geležinkeliu iš Sankt Peterburgo į Kybartus (Virbalį) buvo atidarytas 1862 m. kovo 15 d., o gruodžio 15 d. pradėtas reguliarus eismas į Varšuvą. Kelionės trukmė iš Sankt Peterburgo į Vilnių trukdavo apie 19 valandų, iš Vilniaus į Kauną – pustrečios val. Pirmieji riedmenys Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkeliui buvo perkami Austrijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje. Tiesiant geležinkelio liniją Sankt Peterburgas–Varšuva, XIX a. pastatytos pirmosios Lietuvoje geležinkelio stotys (21 stotis): aukščiausios klasės – Kybartų (Virbalio) ir Lentvario, pirmos klasės – Vilniaus ir Kauno stotys.

Šiuo metu geležinkeliai Lietuvoje daugiausia veža krovinius, o keleivinis sektorius geriausiai išplėtotas tarp keturių didžiausių Lietuvos miestų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių, bei tarptautinėmis kryptimis į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą. Taip pat planuojamos tarptautinės kryptys į Latviją, Estiją ir Lenkiją (Rail Baltica). Tarp Kauno ir Vilniaus (Naujosios Vilnios) bei ruože Lentvaris-Trakai nutiestos elektrinių traukinių linijos. Šiuo metu elektrifikuojamas ruožas tarp Vilniaus ir Minsko, planuojama elektrifikuoti ruožą nuo Kaišiadorių iki Klaipėdos bei Lenkijos kryptimi. Aukštaitijoje išlikęs siaurojo geležinkelio ruožas, vadinamasis Aukštaitijos siaurasis geležinkelis, o išlikusiose Anykščių, Petrašiūnų siauruko stotyse įkurtos muziejinės ekspozicijos.

Dabartinis Lietuvos plačiosios vėžės geležinkelių tinklo linijų ilgis yra 1775,3 km: iš jų rusiškosios 1520 mm vėžės – 1753,5 km, o standartinės 1435 mm vėžės – 21,8 km. 1520 mm pločio vėžės geležinkeliai Lietuvą jungia su Baltijos valstybėmis bei Nepriklausomų valstybių sandraugos šalimis, o 1435 mm pločio vėžės geležinkeliai su Lenkija.

Lietuvos geležinkelių sistema
Lietuvos geležinkelio jubiliejui skirtas pašto ženklas

Nuorodos

Vikiteka: Geležinkelis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Metro – Požeminis geležinkelis
Lietuvos geležinkeliai
Aukštaitijos siaurasis geležinkelis
Siauruko klubas 2017-10-14 iš Wayback Machine projekto.