Fazinė erdvė

Matematikoje ir fizikoje, fazinė erdvė – abstrakti erdvė, kurios taškas vaizduoja tolydžiai kintančiais dydžiais apibūdinamos sistemos būseną tam tikru laiko momentu.

Stabilios dinaminės sistemos fazinė erdvė.

Mechaninių sistemų fazinė erdvė yra sudaryta iš padėties ir impulso kintamųjų. Tokia, schema, kurioje yra padėtis ir momentas, dar vadinama faziniu portretu arba fazine diagrama.

Pavyzdžiai

Mažoms dimensijoms

Paprastoms sistemoms gali būti keli arba vienas, du laisvės laipsniai. Vienas laisvės laipsnis yra, kai savarankiška paprastoji diferencialinė lygtis yra vieno kintamojo, ${\displaystyle dy/dt=f(y)}$, jos rezultatas yra vienmatė sistema, kuri vadinama fazine linija. Paprasčiausi pavyzdžiai yra eksponentinis augimo modelis ir logistinis augimo modelis.

Dvimatės sistemos fazinė erdvė yra vadinama fazine plokštuma, kuri pasitaiko klasikinėje mechanikoje, kai dalelė juda vienoje dimensijoje ir kur du kintamieji yra padėtis ir greitis. Šiuo atveju fazinis portretas duotų informaciją apie sistemos dinamiką, pvz., .

Chaoso teorija

Klasikiniai fazinių diagramų pavydžiai chaoso teorijai:

• Lorenco atraktorius
• Populiacijos augimas

Kvantinė mechanika

Kvantinėje mechanikoje, fazinės erdvės koordinatės p ir q tampa Hermito operatoriais Hilberto erdvėje.

Šaltiniai

1. fazinė erdvė(parengė Julijonas Jonas Kaladė). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-02-02).