Fančiai

Fante (Mfantsefo)
Gyventojų skaičius	1,85 mln.
Populiacija šalyse	Gana: apie 1,85 mln.
Kalba (-os)
Religijos	, katalikybė
Giminingos etninės grupės	kiti akanai

Fante (Fanti, Fančiai, vienas savivardžių – Mfantsefo) – akanų grupės tauta, gyvenanti Vakarų Afrikoje, Aukso krante (dabartinės Ganos teritorijoje). Jų sukurta valstybė vadinosi Mankesimas. Vėliau jie sukūrė Fante konfederaciją.

Fante kalba , kuri priklauso Nigerio – Kongo kalbinei šeimai, Kva kalboms.

Žymiausias fante atstovas yra Kofis Ananas, JTO generalinis sekretorius.

Istorija

Akanų valstybė: Mankesimas
Šalis	Centrinis regionas
Tautos	fante
Laikotarpis	nuo 1252 m.
Miestai	Mankesimas
Valdovai

Fante istorija yra neatsiejamai susijusi su Mankesimo valstybe, egzistavusia Aukso kranto pajūryje nuo XIII a.

Mankesimo valstybė

Pasak legendų, fante migravo iš Bono valstybės į pietus, kol pasiekė jūrą. Tai buvo pirmoji atsiskyrusi nuo akanų grupė. Šioje migracijoje juos vedė trys vadai – Obrumankoma (banginis), Odapagya (erelis) ir Oson (dramblys). Naujojoje žemėje jie rado senuosius gyventojus etsi, tarp kurių jie apsigyveno, įkūrė pirmąsias šventyklas ir savo valstybę. Svarbiausiu jų miestu tapo Mankesimas pajūryje.

Tuo metu nusistovėjo visuomenė, organizuota į karinius junginius asafo, kurie buvo būtini, norint sėkmingai įsitvirtinti regione ir laimėti karus prieš aplinkines gentis.

Nuo XV a. fante ėmė prekiauti su europiečiais, kurie jų žemėse steigė savo fortus.

Kovos su Ašanti

XVIII a. išaugus Ašanti valstybei, kuri įgijo hegemoniją visoje Ganoje, Mankesimas stengėsi išlaikyti nepriklausomybę. XIX a. išaugus Ašanti interesams pajūryje, 1806 m. įvyko Fante-ašanti karas, kurį fante pralaimėjo. 1811 m. fante kovojo su jungtinėmis ašančių ir ga pajėgomis, ir vėl pralaimėjo mūšį, tačiau ašančius išvijo partizaniniais metodais.

Šių karų metu fante suartėjo su britais, kadangi su jais turėjo bendrą priešą. 1844 m. jie savanoriškai tapo britų protektoratu, su sąlyga išlaikyti suverenitetą.

Fante konfederacija

Kadangi britai nesilaikė pažadų ir sudarė sutartį su fante priešais olandais, pagal kurią olandams atidavė kontrolę fante regione, prasidėjo pasipriešinimas. Fante, kartu su giminingomis tautomis denkira, , , , (visi Ašanti valstybės vasalai) 1868 m. surengė susitikimą Mankesime ir įkūrė bendrą Fante konfederaciją. Konfederacijoje dalyvavo 7 valstybės.

Išrinkus karo vadą brenyi, armija puolė olandų fortus. Buvo paimta , tačiau nepasisekė paimti Elminos. Ilgai užsitęsusi apgultis nulėmė šiaurinių ribų nusilpimą, ir vėl puolė Ašančiai.

1873 m. konfederacija buvo panaikinta, jos teritorijos atiteko Britanijai ir tapo Aukso kranto kolonijos užuomazga. Olandai buvo išvyti iš viso regiono ir čia galutinai įsiviešpatavo britai.

Fante kultūra

Kaip ir dauguma kitų Vakarų Afrikos tautų, fante augina žemės ūkio kultūras, tokias kaip jamsas, manijokas, kukurūzai. Taip pat verčiasi žuvininkyste, senovėje prekyba buvo vienas svarbiausių užsiėmimų.

Namus stato kvadratinio plano iš medžio ir molio. Drabužiai panašūs į visų akanų. Svarbiausias šventinis apdaras yra , kurio ornamentai labai simboliški, o gamyba užima daugybę laiko.

Tradiciškai visuomenės smulkiausias vienetas vadinamas yra išplėstinė šeima fiefo. Šeimos jungiasi į karinius vienetus asafo. Egzistuoja patrilateraliniai vienetai edžabosom. Visą visuomenę sudaro 7 matrilinijiniai klanai abusua.

Nuorodos

• Ganos tautos 2006-09-24 iš Wayback Machine projekto.