Fabijonas Sereika

Fabijonas Sereika (1938 m. birželio 7 d. Dotiškių k., Radviliškio r. – 2005 m. birželio 25 d.) – choro dirigentas ir pedagogas.

Biografija

1957 baigęs Sidabravo vidurinę mokyklą, kurį laiką čia dirbo klubo vedėju, suorganizavo mišrųjį chorą. 1958–1962 muziką studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute (diriguoti mokė V. Ūselis). 1968–1974 neakivaizdiniu būdu choro dirigavimą studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dėst. L. Abariaus ir doc. A. Jozėno klasės). Vėliau po keletą mėnesių tobulinosi Estijos, Latvijos ir Baltarusijos muzikos akademijose.

1962–1974 Klaipėdos pedagoginės mokyklos muzikos dėstytojas, choro ir vokalinių ansamblių vadovas. 1969–1986 Klaipėdos mokytojų namų kamerinio mišriojo choro (35 dalyviai) „Gilija“ (1981) meno vadovas ir dirigentas. Stambiais kūriniais praturtino choro repertuarą, koncertų surengė ne tik Klaipėdoje, bet ir Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Plungėje ir kitur, 1977 koncertavo Vokietijoje, 1979 Čekoslovakijoje, Estijoje ir Latvijoje. 1986 m. balandžio 25 d. koncertu pažymėtas choro kūrybinės veiklos 20-metis. Iš viso „Gilija“ surengė apie 200 koncertų, dalyvavo įvairiuose kultūros renginiuose, suorganizavo M. K. Čiurlionio, Č. Sasnausko. B. Dvariono, A. Vivaldi, J. S. Bacho jubiliejinius koncertus. Parengė ir atliko M. K. Čiurlionio kantatą „De profundis“, V. Budrevičiaus vokalinį ciklą „Metų spalvos“, J. Ch. Bacho „Magnificat“, L. Cherubini „Requiem“, A. Vivaldi kantatą „Gloria„, F. Schuberto Mišias G-dur. Pastaruosius du kūrinius ne kartą atliko su Lietuvos kameriniu orkestru (dirigentas prof. S. Sondeckis).

Nuo 1974 F. Sereika – Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų Chorvedybos katedros vyr. dėstytojas, nuo 1976 neakivaizdinio skyriaus vedėjas, 1979–1992 Muzikos mokytojų fakulteto dekanas, nuo 1989 docentas, nuo 1998 profesorius. 1995 buvo Lietuvos muzikos akademijos Klaipėdos muzikos ir teatro pedagogikos instituto rektorius, 1995–1998 Klaipėdos universiteto Menų fakulteto tarybos pirmininkas ir universiteto senato narys.

1997 išrinktas Menų fakulteto Chorvedybos katedros vedėju.

1975–1989 Muzikos mokytojų fakulteto merginų choro studijos (70 dalyvių) vadovas. Choras ruošė mokomąsias programas, surengė apie 100 viešų koncertų Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje, Rygoje, Taline, padarė įrašų Lietuvos radijui, dalyvavo 1980 ir 1985 respublikinėse dainų šventėse ir kituose kultūros renginiuose. Parengė sudėtingų kūrinių: Z. Virkšo koncertą chorui, orkestrui ir varpams „Vakarinių spingsula“, B. Kutavičiaus oratoriją „Paskutinės pagonių apeigos“, O. Narbutaitės kantatą „Kai ateina paskutinė taikos diena“, P. Dikčiaus oratoriją „Moters paveikslai“, O. Balakausko „Koncertino“ ir kt.

1988 F. Sereika iš Klaipėdos miesto vidurinių mokyklų suorganizavo vyresniųjų klasių merginų chorą (50-60 dalyvių), kuris pasivadino „Aušrinės“ vardu. Choro repertuaro pagrindą sudaro XVI–XVIII a. ir šiuolaikinių užsienio kompozitorių kūriniai, nemaža dėmesio skiriama ir lietuvių chorinei muzikai. „Aušrinė“ su pasisekimu atliko G. Pergolesi „Stabat Mater“, A. Vivaldi „Gloria“, A. Caplet Mišias, A. Scarlatti „Stabat Mater“, C. Monteverdi „Magnificat“, B. Kutavičiaus oratoriją „Paskutinės pagonių apeigos“ ir kt. „Aušrinė“ ne kartą koncertavo su Lietuvos kameriniu orkestru ir Klaipėdos orkestrais, solistais, vargonininkais. Choras gieda Lietuvos didžiųjų miestų bažnyčiose, koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje – Vengrijoje (1989), Baltarusijoje (1991), Vokietijoje (1991, 1992, 1996), Danijoje (1994). 1995 tarptautiniame jaunimo chorų konkurse Danijoje (Kolundborge) pelnė antrąją vietą, o 1996 F. Mendelssohno-Bartholdy tarptautiniame konkurse Vokietijoje sidabro diplomą. „Aušrinė“ dalyvavo 1994 I Pasaulio lietuvių dainų šventėje ir daugelyje kitų kultūros renginių, padarė įrašų Lietuvos radijui, 1994 įdainavo ir išleido kompaktinį diską. Iš viso merginos jau išmoko apie 120 įvairių kūrinių ir surengė per 150 koncertų. 1997 tarptautiniame chorų konkurse Italijoje (Riva del Garda) laimėjo aukso ir du sidabro diplomus. 1998 m. birželio 6 d. Klaipėdos universiteto Menų fakulteto salėje „Aušrinė“ koncertu pažymėjo savo kūrybinės veiklos 10-metį. Be kitų kūrinių, choras, solistas ir kamerinis orkestras pirmą kartą Lietuvoje atliko H. Purcello odę „Comeye songs of art“. F. Sereika dalyvauja mokslinėse konferencijose, spaudoje paskelbė straipsnių, sudarė ir išleido kūrinių chorui rinkinį „Baltam laive nakties“ (1996), išugdė būrį muzikos mokytojų – chorvedžių. 1993, 1994 ir 1995 buvo choro dirigavimo valstybinių egzaminų komisijos pirmininkas Daugpilio (Latvija) pedagogikos universitete. Dirigavo 1981 Lietuvos studentų dainų šventėje Marijampolėje ir tų metų Baltijos studentų dainų šventėje „Gaudeamus-VH“ Rygoje ir Jelgavoje, 1987 respublikinėje moksleivių dainų šventėje Vilniuje. Yra Klaipėdos miesto dainų švenčių ir festivalių dirigentas, Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras" narys, nuo 1997 ir Lietuvos muzikų draugijos narys. 1977 apdovanotas Kultūros žymūno ženklu, 1987 dirigentui suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas.

Sūnus - prokuroras Gintautas Sereika (1968-1999).

Palaidotas Klaipėdoje, Joniškės kapinėse.

Šaltiniai

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.