Europos žmogaus teisių teismas

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT; angl. European Court of Human Rights) arba Strasbūro teismas (angl. Strasbourg Court) – Strasbūre, Prancūzijoje dirbantis tarptautinis teismas, kuris buvo įkurtas pagal 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 19 straipsnį. Jis kontroliuoja EŽTK signatarių valstybių teismų praktiką, nagrinėdamas arba atmesdamas gautus skundus ir skelbdamas savo sprendimus. Teismas kontroliuoja, kaip yra gerbiamos 800 milijonų europiečių žmogaus teisės 47-iose Europos Tarybos šalyse, kurios ratifikavo Konvenciją.

Šio teismo pirmoji sesija įvyko 1959 metais, 1953 metais įsigaliojus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Tik nuo 1998 metų Europos Žmogaus Teisių Teismas tapo nuolat veikianti tarptautinė institucija.

Teismą sudaro tiek teisėjų, kiek yra valstybių – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos dalyvių. Teisme teisėjai dirba neatstovaudami jokiai valstybei, jie yra nepriklausomi ir nešališki. Teisėjus renka Parlamentinė Asamblėja iš trijų šalies pateiktų kandidatų sąrašo devynerių metų kadencijai. Teismą sudaro penki skyriai, kurių sudėtis nustatoma trejiems metams, atsižvelgiant į geografinį, lyčių atstovavimo bei skirtingų šalių narių teisės sistemų atstovavimo proporcingumą.

Lietuvos atstovai Europos Žmogaus Teisių Teisme:

• prof. dr. Egidijus Kūris (2013 lapkričio 1 d. – …)
• doc. dr. Danutė Jočienė (2004 – 2013 m.)
• prof. dr. Pranas Kūris (1994 – 2004 m.)

Nagrinėti skundus Teismui padeda Sekretoriatas, kurį daugiausia sudaro teisininkai iš visų valstybių narių.

Teismas savo darbe taiko Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Pagrindinis teismo uždavinys yra užtikrinti, kad valstybės gerbtų Konvencijoje įtvirtintas teises ir garantijas. Tai daroma nagrinėjant skundus (dar vadinamus „peticijomis”), kuriuos pateikia individualūs asmenys arba valstybės. Be to, Teismas negali iškelti bylos savo iniciatyva, bylos nagrinėjimas yra pradedamas tik gavus individualų ar tarpvalstybinį skundą.

Nustačius, kad valstybė pažeidė vieną ar kelias teises ar garantijas įtvirtintas Konvencijoje, Teismas priima sprendimą. Sprendimai yra privalomi, o valstybės turi pareigą jų laikytis. Europos Tarybos Ministrų Komitetas prižiūri sprendimo vykdymą, ypač siekdamas užtikrinti Teismo nustatytos žalos atlyginimo mokėjimą pareiškėjui.

Bylos nagrinėjimo procedūra Teisme yra rašytinė, tačiau tam tikros bylos kartais yra svarstomos viešai. Svarstymai vyksta Žmogaus Teisių pastate Strasbūre. Jie yra vieši, nebent Kolegijos pirmininkas ar Didžiosios Kolegijos pirmininkas nusprendžia kitaip. Visuomenė ir spaudos atstovai gali dalyvauti bylos svarstymuose. Visi bylos svarstymai yra filmuojami ir transliuojami Teismo tinklapyje tą pačią dieną.

Sekcijos

Teismas dirba sekcijomis.

Dabartinė sudėtis
Pirmoji sekcija	Antroji sekcija	Trečioji sekcija	Ketvirtoji sektija
(GR)	(F)	(SLO)	(GB)
(CY)	(H)	(IRL)	(AND)
(B)	(P)	(CH) ^1	(M)
(DK)	(TR)	(RO)	(CH)
(HR)	(CZ)	(MK)	(FIN)
(BG)	(UA)	(I)	(EST)
(RUS)	(GE)	(ARM)	(AL)
(A)	(RSM)	(D)	(MD)
()	(S)	(NL)	(PL)
(L)	Egidijus Kūris (LT)	(IS)	(E)
(N)	(SCG)		(BIH)
		^1Lichtenšteino atstovas.	(SK)

Skundo padavimo sąlygos

Teisėjų posėdžių salė

Skundo padavimui būtina išpildyti keletą griežtų sąlygų. Skundo pretekstas turi būti tik teisių, išvardintų Konvencijoje ar jos protokoluose pažeidimas. Skundą gali paduoti tik pats ieškovas ir netgi tuo atveju, kai paduodamas kolektyvinis skundas, kiekvienas turi parodyti savo konkrečias pretenzijas. Skundas turi būti paduotas ne vėliau kaip praėjus 4 mėnesiams po galutinio ankstesnio skundo nagrinėjimo kompetetingoje valstybės įstaigoje. Skųstis galima tik dėl pažeidimų įvykdytų po Konvencijos ratifikavimo 1953 m. Tam kad skundas būtų nagrinėjamas, pareiškėjas turi būti išnaudojęs visas teisminės gynybos priemones savo valstybėje arba bandęs jas išnaudoti, bet valstybinės institucijos, tokios kaip ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuratūra ar teismai, buvo neveiksnios. Jeigu Aukščiausiasis šalies teismas nepakeičia nuosprendžio, tada galima kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, kuris sustabdo nacionalinio šalies Aukščiausiojo teismo nuosprendį iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Skundai siunčiami į Europos teismą turi būti susiję su viešosios valdžios piktnaudžiavimais ar prasižengimais už kuriuos ji atsakinga. Skundai prieš privačius asmenis šiame teisme nenagrinėjami.

Darbas kolegijose

Teismas dirba kolegijomis. Sprendimus priima 3 teisėjų, 7 teisėjų kolegija arba Didžioji kolegija (iš 17 teisėjų). Byla Didžiajai kolegijai perduodama nagrinėti tada, kai ji kelia svarbias ir dar nenagrinėtas žmogaus teisių problemas ir jos metu formuluojamos naujos teisinės nuostatos. Iki šiol Didžioji teisėjų kolegija 2 kartus svarstė lietuviškas bylas; paskutinė – Cudak byla (buvusi Lenkijos ambasados sekretorė telefonininkė Alicijos Cudak kaltina Lietuvą nesuteikus jai galimybės pasinaudoti teise į teisingą teismą).

Išnašos

1. LR TM informacija 2009-06-22 iš Wayback Machine projekto.
2. „Antrąkart Strasbūro Didžioji kolegija svarsto lietuvišką bylą“ 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto. VZ.LT, 2009.07.02 08:02

Nuorodos

• Oficialus Europos Žmogaus Teisių Teismo tinklalapis (anglų, prancūzų k.)