Azərbaycanca
Беларускі
Dansk
Deutsch
Española
Français
Indonesia
Italiana
日本語
Қазақ
Lietuvos
Nederlands
Português
Русский
සිංහල
แบบไทย
Türkçe
Українська
中國人
United State
Afrikaans
| Ursus arctos arctos Apsauga: 0(Ex) - Išnykusi/tikėtinai išnykusi rūšis | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Eurazinis rudasis lokys (Ursus arctos arctos) | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||
| Ursus arctos arctos Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||||||
 Eurazinių rudųjų lokių populiacijos paplitimas Europoje, Mažojoje Azijoje ir Kaukaze remiantis Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos žemėlapiu |
Eurazinis rudasis lokys (Ursus arctos arctos) – lokinių (Ursidae) šeimos labai stambus plėšrus žinduolis, rudojo lokio porūšis gyvenantis Eurazijoje. Šis porūšis yra vienintelė Lietuvoje gyvenusių lokių atmaina, todėl šnekamojoje lietuvių kalboje eurazinis rudasis lokys dažnai vadinamas tiesiog lokiu, meška, ruduoju lokiu ar rudąja meška. Euraziniai rudieji lokiai yra stambausi Europoje sausumos plėšrūnai, bet tarp rudųjų lokių kitų porūšių jie yra smulkiausi. Šio porūšio pavadinimas ir kilęs iš jo paplitimo Eurazijoje.
Išvaizda
Eurazinis rudasis lokys turi rudą kailį, tačiau kartais gali būti nuo geltonai rusvos iki tamsiai rudos, raudonai rudos arba beveik juodos spalvos. Kailis yra tankus, plaukai gali užaugti iki 10 cm. Galvos forma apskrita su mažomis ir apskritomis ausimis, plačia kaukole ir burna, kurioje 42 dantys. Turi dideles letenas, su ilgais nagais, kurie gali užaugti iki 10 cm ilgio. Jų kūno ilgis gali siekti iki 2 metrų. Svoris priklauso nuo aplinkos, metų laiko ir maisto gausos. Patinai vidutiniškai sveria apie 265–355 kg, didžiausias iki 400 kg, patelės apie 150–250 kg.
Gyvenimo būdas
Euraziniai rudieji lokiai puikiai plaukia vandenyje, laipioja po medžius ir greitai bėga. Pagal charakterį euraziniai rudieji lokiai yra nedrąsūs, neagresyvūs gyvūnai, bet nemėgsta kitų artumos. Jie dažniausiai aktyvūs prieblandoje, sutemose ir naktį, bet pavasarį prabūdę po žiemos įmigio kai išsekę ar rudenį kada kaupia riebalus, jie aktyvūs beveik visą parą. Gyvena pavieniui didelėje teritorijoje. Suaugę Euraziniai rudieji lokiai iš savo gyvenamų vietų išstumia jauniklius, kurie priversti ieškoti naujų gyvenamų plotų ir keliauja toli. Euraziniai rudieji lokiai žiemą miega žiemos miegu, bet miego ilgis priklauso nuo žiemos atšiaurumo ar švelnumo. Jeigu šių gyvūnų miegas būna neramus, jie gali pabusti pikti ir alkani. Taip pat jei žiema nebūna labai šalta, tai jie giliai neužmiega ir gali pabusti. Jei pavasaris ankstyvas – jie atsibunda anksčiau ir pradeda ieškoti maisto rausdamiesi po skruzdėlynus, ėsti pasitaikiusią . Įprastai šie lokiai pabunda kovo mėnesį.
Veisimasis
Eurazinių rudųjų lokių nėštumas užtrunka apie 7 mėnesius, bet dažnai patelės jauniklius gimdo po metų. Gimsta 1–2, rečiau 3–6 lokiukai. Vos gimęs jauniklis sveria apie 500 gramų. Lytiškai subręsta trečiaisiais gyvenimo metais.
Mityba
Euraziniai rudieji lokiai yra visaėdžiai – minta augaliniu maistu bei gaudo gyvūnus, neatsisako dvėselienos. Pagal fizinę jėgą euraziniams rudiesiems lokiams tarp Lietuvos plėšriųjų gyvūnų nėra lygių. Jų aukomis Europoje tampa šernai, taurieji elniai, briedžiai ir kiti smulkesni ar stambesni gyvūnai, su kuriais lengvai susitvarko vieni.
Amžius
Išgyvena iki 30 metų.
Paplitimas
Anksčiau eurazinių rudųjų lokių gyvenamieji plotai užėmė visą Europą, tačiau pradėjus juos medžioti daugelyje vietų išnyko (įskaitant ir Lietuvą). Gana didelės populiacijos surandamos Karpatų kalnuose, Balkanuose, Skandinavijoje. Pavyzdžiui Švedijoje gyvena ~ 2000, Suomijoje ~ 1200, Estijoje ~ 700. Dar daugiau gyvena Slovakijoje, Slovėnijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje. Bet daugiausia šio porūšio lokių pasitaiko į rytus nuo Uralo kalnų – Rusijos Vakarų Sibire.
Paplitimas Lietuvoje
Lietuvoje lokio kaulų rasta V–I a. pr. m. e. ir XIII–XVIII m. e. a. archeologinių paminklų kultūriniuose sluoksniuose. Didėjant gyventojų tankumui ir vystantis gyvulininkystei, lokius imta persekioti kaip plėšrūnus, darančius žalą naminiams gyvuliams. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių jų ėmė mažėti. Be to, daug lokių išnaikinta dėl miškų kirtimo XVII–XVIII a.
Lietuvoje euraziniai rudieji lokiai ėmė nykti dėl miškų kirtimo XVII-XVIII amžiais. XIX amžiaus antrojoje pusėje lokių liko tik miškingesnėse vietovėse. Lietuvos gamtininkas Tadas Ivanauskas nurodo, kad paskutinis lokys Lietuvoje buvo nušautas 1883 m.
Nors XXI amžiaus antrame dešimtmetyje lokiai oficialiai laikomi išnykusia rūšimi, kuri įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 0(Ex) kategoriją, tačiau retkarčiais pavieniai individai užklysta į Lietuvą iš Latvijos ar Baltarusijos. 1967 m. lokys pastebėtas Alytaus, 1968 m. – Varėnos rajonuose, 1975 m. vienas matytas Biržų girioje, o 1982 m. – Ukmergės rajone, 2009 m. – Švenčionėlių medžiotojų būrelis pastebėjo lokio pėdsakus Labanoro girioje. Kitas atvejis užfiksuotas 2015 m. Biržų rajone, kai rudoji meška surado medžiotojų šėryklą su kameromis. 2016 m. gegužės 24 dieną iš Baltarusijos į Lietuvą atėjusio lokio pėdsakus ribose, pasienio juostoje pastebėjo ir užfiksavo Švenčionių užkardos pasieniečiai . Turintis nemažą medžiotojo stažą ir besidomintis gyvūnais 2018 metais eurazinio rudojo lokio pėdsakus Veisiejų regioniniame parke šalia savo namų aptiko Barčių kaimo gyventojas
Pastoviam eurazinių rudųjų lokių sugrįžimui į reikalingi dideli, brandūs, mišrieji bei lapuočių miškai, kuriuose nevykdoma intensyvi žmogaus ūkinė veikla, ypač miško plotų masiniai kirtimai. Nepaisant kad Lietuvoje miškai intensyviai naikinami ir euraziniams rudiesiems lokiams Lietuvos gamtoje netrukdomai gyventi mažai erdvės, tarp atskirų gamtos organizacijų ar gamtos mylėtojų yra noras juos reintrodukuoti Lietuvoje.
Akistata su žmogumi
Nuo lokių bėgti nepatartina, nes tai gana vikrūs plėšrūnai. Mirtini atvejai, kada euraziniai rudieji lokiai užpuola žmones yra pasitaikę labai retai. Moderniais laikais Švedijoje nutiko tik du kartus, kada buvo sudraskytas 40 metų medžiotojas ir jo šuo, bei 61 metų amžiaus vyras su šunimi. Bet anot Skandinavijos rudųjų lokių tyrinėtojų, pirmuoju atveju lokio antpuolį išprovokavo šuo, o antruoju atveju buvo kaltas 61 metų vyro apsinuodijimas etanoliu. Euraziniai rudieji lokiai ypatingai pavojingi gali būti žmonėms per netikėtą akistatą, kai patelė užtinkama su jaunikliais, ypač kada atsiduriate viduryje tarp pačios patelės ir lokiukų. Pamačius lokį patartina ramiai, iš lėto atsitraukti, nenusisukant veidu nuo lokio. Jeigu lokys bando pulti, greitai artinasi, tada patartina bandyti atrodyti kuo stambesniu, mojuojant iškėlus rankas ir garsiai rėkti žiūrint į lokį Svarbu žinoti, kad rudieji lokiai kaip ir žmonės, miške mėgsta naudotis išmintais takais arba keliais. Taip pat vengti įrengti ilgesniam laikui stovyklą vietose, kur užuodžiamas irstančio gyvūno kvapas, nes tai gali būti rudojo lokio paslėptas grobis, kurį jis gintų agresyviai.
Lietuvoje ir aplinkinėse šalyse
Lietuvos teritorijoje tiek kaimyninėse sausuma su Lietuva besiribojančiose šalyse ar teritorijose dar nebuvo atvejo, kad šis plėšrūnas užpultų žmogų. Šiose šalyse gyvenantys lokiai matyt iš tolo apeina žmones ar slepiasi nuo jų, bet pavojus visada išlieka ir galimybei esant akistatos su jais reikia vengti.
Taip pat skaityti
- Rudasis lokys
- (Žinduolių sąrašas, kurių statusas Lietuvoje neaiškus)
Šaltiniai
- iucnredlist.org / Ursus arctos range map
- gurkov2n.jimdo.com / МЕДВЕДЬ БУРЫЙ (Ursus arctos) Мядзведзь буры
- delfi.lt/grynas / Staigmena Lietuvos miškuose: nenustebkite sutikę lokį, Justina Maciūnaitė, 2017 m. vasario 23 d.
- grynas.delfi.lt / Įspėja dėl pavojaus: Lietuvos miškuose klaidžioja meška, Tomas Janonis, Birutė Davidonytė, 2015 m. gegužės 4 d.
- svencioniu.krastas.w3.lt / Baltarusiškas lokys atėjo į Lietuvą 2016-06-05 iš Wayback Machine projekto., 2016 m. birželio 1 d., trečiadienis, Nr.40.
- delfi.lt / Veisiejų regioniniame parke aptikta lokio pėdsakų, BNS 2018 m. balandžio 26 d.
- lrytas.lt / Lazdijų rajone aptikti rudojo lokio pėdsakai, BNS ir lrytas.lt inf. 2018-04-26
- .ncbi.nlm.nih.gov / Fatal Eurasian Brown Bear Attacks-Two Swedish Fatalities in Modern Times., J Forensic Sci. 2015 Aug 7. doi: 10.1111/1556-4029.12870. Gustafsson T, Eriksson A.
- news.nationalgeographic.com / Watch a Swedish Man Repel a Bear Attack (video), By Brian Clark Howard, PUBLISHED May 21, 2015
- adfg.alaska.gov / The Essentials for Traveling in Alaska’s Bear Country
Nuorodos
- wikihow.com / How to Survive a Bear Attack
- youtube.com / Swedish man scares the living shit out of an attacking bear, Published on May 16, 2015
- transun.co.uk / An encounter with Eurasian brown bears in Eastern Finland, Posted By Emma Simms on 01/08/2014
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris