Ermonaičiai vok Hermoneiten Hermannsdorf rus ЁлкиноErmonaičiai54 59 28 š pl 22 24 02 r ilg 54 9910 š pl 22 4005 r ilg 54

Ermonaičiai vok. Hermoneiten, Hermannsdorf rus. Ёлкино
Ermonaičiai 54°59′28″š. pl. 22°24′02″r. ilg. / 54.9910°š. pl. 22.4005°r. ilg. / 54.9910; 22.4005 (Ermonaičiai)

Laiko juosta: ()

Valstybė	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis
Rajonas	Krasnoznamensko rajonas

Ermonaičiai (vok. Hermoneiten, nuo 1938 m. Hermannsdorf, rus. Ёлкино) – buvęs kaimas Rytų Prūsijoje, Pilkalnio apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, 7 km į šiaurės vakarus nuo Lazdynų, 14 km į pietvakarius nuo Smalininkų, Šešupės kairiajame krante, Užbalių girios šiauriniame pakraštyje.

Istorija

1565–1580 m. Ermonaičiai (Armanaytzschen) atsiskyrė nuo senesnio Beinikiemio kaimo. Kaimo pavadinimas pavardinės kilmės, pagal 1560 m. gyvenusį činšininką Ermoną (Hermann). 1736 m. Ermonaičiuose gyveno 1 vokiečių ir 4 lietuvių šeimos (1740 m. mokesčių mokėtojų sąrašuose minimi valstiečiai Schmekaities, Josaities, Mertineities, Bartullies). 1785 m. buvo karališkųjų valstiečių kaimas su 5 ugniakurais (gyvenamaisiais pastatais), 1821 m. – kaimas su 28 gyventojais. 1854 m. Ermonaičiuose buvo 9 gyvenamieji pastatai ir 56 gyventojai.

Iki 1723 m. priklausė Ragainės valsčiaus šaltyšiaus administruojamai Lazdynų seniūnijai, 1723–1818 m. – Įsruties apskrities Liepgalio domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai, buvo 1874 m. įsteigto Tupų valsčiaus kaimas. Tikintieji priklausė Lazdynų evangelikų liuteronų parapijai. 1905 m. Ermonaičiuose buvo 57 gyvenamieji pastatai, 315 gyventojų, iš jų – 108 lietuviai (34 %). XX a. pr. kaime buvo mokykla, malūnas, veikė perkėla per Šešupę. Kaimo vakariniu pakraščiu Šešupėn tekėjo Balupė.

Po Antrojo pasaulinio karo išnyko, dalis užaugo mišku. Nuo 2008 m. buvusio kaimo teritorija priklauso Krasnoznamensko rajono Aleksejevkos kaimo gyvenvietei.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 1939 m.

1905 m.

1910 m.

1933 m.

1939 m.

315

306

273

248

Šaltiniai

Vilius Pėteraitis, Lazdynų (4) parapijos gyvenvietės ir upės, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-10-24.
Hermoneiten, Ksp. Haselberg. Aus den Prästationstabellen (PT) des Domänenamtes Löbegallen und des Landkreises Pillkallen. Iš: Erwin Spehr, Die Domänenämter Uschpiaunen und Grumbkowkaiten. Dörfer, Güter und ihre Bewohner. 1723–1858. Hamburgas, 1995. .
Dr. Max Beheim-Schwarzbach, Friedrich Wilhelm's I. Colonisationswerk in Lithauen, p. 297. Hartungsche Verlags-Druckerei, Königsberg 1879 (vok.)
Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 52. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).
Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 2 (G–Ko), p. 173. Kümmel, Halle, 1821 (vok.)
Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 1 (A–K), p. 308. Baensch, Magdeburgas, 1854 (vok.)
Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 222, 223. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907 (vok.).
Landkreis Pillkallen, Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-24.
Landkreis Pillkallen, verwaltungsgeschichte.de (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-24.

[MLE-1] Vilius Pėteraitis, Lazdynų (4) parapijos gyvenvietės ir upės, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-10-24.

[Spehr-2] Hermoneiten, Ksp. Haselberg. Aus den Prästationstabellen (PT) des Domänenamtes Löbegallen und des Landkreises Pillkallen. Iš: Erwin Spehr, Die Domänenämter Uschpiaunen und Grumbkowkaiten. Dörfer, Güter und ihre Bewohner. 1723–1858. Hamburgas, 1995. .

[3] Dr. Max Beheim-Schwarzbach, Friedrich Wilhelm's I. Colonisationswerk in Lithauen, p. 297. Hartungsche Verlags-Druckerei, Königsberg 1879 (vok.)

[4] Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 52. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).

[5] Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 2 (G–Ko), p. 173. Kümmel, Halle, 1821 (vok.)

[6] Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 1 (A–K), p. 308. Baensch, Magdeburgas, 1854 (vok.)

[7] Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 222, 223. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907 (vok.).

[8] Landkreis Pillkallen, Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-24.

[9] Landkreis Pillkallen, verwaltungsgeschichte.de (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-24.