Endrušaičiai vok Endruscheiten KleinlubenEndrušaičiai54 58 29 š pl 22 28 54 r ilg 54 9748 š pl 22 4817 r ilg 54 9748 22

Endrušaičiai vok. Endruscheiten, Kleinluben
Endrušaičiai 54°58′29″š. pl. 22°28′54″r. ilg. / 54.9748°š. pl. 22.4817°r. ilg. / 54.9748; 22.4817 (Endrušaičiai)

Laiko juosta: ()

Valstybė	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis
Rajonas	Krasnoznamensko rajonas

Kirčiavimas	Endrušáičiai

Endrušaičiai arba Lindikai (vok. Endruscheiten, Lindicken, nuo 1938 m. Kleinluben) – buvęs kaimas Rytų Prūsijoje, Pilkalnio apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities rytinėje dalyje, 3 km į šiaurę nuo Lazdynų, prie Prūdupės.

Istorija

Įkurti XVII a. antroje pusėje šatulinės kolonizacijos metu valstybinio miško (Trapėnų girios) žemėse. ~1700 m. kaimas ištuštėjo, o 1737 m. jame įsikūrė dvi zalcburgiečių šeimos. Iki XIX a. vadintas ir Lindikais. 1785 m. Endrušaičiai buvo zalcburgiečių kolonija su 2 ugniakurais (gyvenamaisiais pastatais), 1821 m. – kulmiškių kaimas su 14 gyventojų. 1854 m. Endrušaičiuose buvo 3 gyvenamieji pastatai ir 32 gyventojai.

1714–1723 m. priklausė Ragainės valsčiaus šaltyšiaus administruojamai Lazdynų seniūnijai, 1723–1818 m. – Įsruties apskrities Liepgalio domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai, buvo 1874 m. įsteigto Juknaičių valsčiaus kaimas. Tikintieji priklausė Lazdynų evangelikų liuteronų parapijai. 1905 m. Endrušaičiuose tebuvo 1 sodyba, 9 gyventojai, iš jų – 1 lietuvis. 1910 m. kaime gyveno 8 žmonės. 1923 m. prijungti prie Lubinėlių. Po Antrojo pasaulinio karo išnyko.

Šaltiniai

Martynas Purvinas, Lindikai, 4, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-10-16.
Endruscheiten, Ksp. Haselberg. Aus den Prästationstabellen (PT) des Domänenamtes Löbegallen und des Landkreises Pillkallen. Iš: Erwin Spehr, Die Domänenämter Uschpiaunen und Grumbkowkaiten. Dörfer, Güter und ihre Bewohner. 1723–1858. Hamburgas, 1995. .
Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 34. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).
Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 1 (A–F), p. 342. Kümmel, Halle, 1821 (vok.)
Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 1 (A–K), p. 185. Baensch, Magdeburgas, 1854 (vok.)
Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 220, 221. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907 (vok.).
Landkreis Pillkallen, Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-16.
Amtsbezirk Meißnersrode, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-16.

[MLE-1] Martynas Purvinas, Lindikai, 4, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-10-16.

[Spehr-2] Endruscheiten, Ksp. Haselberg. Aus den Prästationstabellen (PT) des Domänenamtes Löbegallen und des Landkreises Pillkallen. Iš: Erwin Spehr, Die Domänenämter Uschpiaunen und Grumbkowkaiten. Dörfer, Güter und ihre Bewohner. 1723–1858. Hamburgas, 1995. .

[3] Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 34. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).

[4] Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 1 (A–F), p. 342. Kümmel, Halle, 1821 (vok.)

[5] Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 1 (A–K), p. 185. Baensch, Magdeburgas, 1854 (vok.)

[6] Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 220, 221. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907 (vok.).

[7] Landkreis Pillkallen, Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-16.

[8] Amtsbezirk Meißnersrode, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-16.