Elta

ELTA – Lietuvos naujienų agentūra, įkurta 1920 m. balandžio 1 d. Kaune.

ELTA logotipas

Istorija

Pastatas Kaune, kuriame 1920 m. įkurta telegramų agentūra ELTA

1919 m. šveicaras Juozas Eretas, dirbęs spaudos specialistu prie Lietuvos misijos Berne, pakviestas dirbti Užsienio reikalų ministerijoje (URM) patarėju ir koordinuoti Lietuvos informacijos biurų kitose šalyse darbą. Užsienio reikalų ministro Augustino Voldemaro įsakymu J. Eretas nuo 1920 m. kovo 8 d. paskirtas Lietuvos telegramų agentūros ELTA redaktoriumi (ELTA iššifruojama kaip Ereto Lietuvos telegramų agentūra). Dėl informacijos perdavimo būdo dauguma to meto naujienų agentūrų vadinosi telegramų agentūromis.

ELTA buvo URM Informacijos skyriaus, nuo 1920 m. balandžio 1 d. Informacijos departamento padalinys. Nuo 1921 m. kovo 17 d. veikė kaip URM savarankiškas padalinys, nuo 1924 m. vasario 27 d. priklausė URM Politikos ir ekonominių reikalų departamentui, vėliau – Politikos departamentui. Nuo 1938 m. kovo 15 d. vėl veikė kaip URM atskiras padalinys.

Eltoje buvo užsienio, vidaus ir ekonominės informacijos skyriai, foto ir sporto tarnybos. 1920 m. agentūra užsienyje turėjo 15 korespondentų, šalyje – apie 20. 1920–1940 m. ELTA palaikė tiesioginį ryšį su žymiausiomis užsienio agentūromis. Penkiais teletaipais buvo gaunamos žinios iš Reuters (Didžioji Britanija), DNB (Vokietija), Agence Havas (Prancūzija), Agenzia Stefani (Italija), TASS (SSRS) ir kitų agentūrų. Informacija anglų, vokiečių, prancūzų, rusų kalbomis buvo verčiama į lietuvių kalbą.

1940 m. Tarybų Sąjungai okupavus Lietuvą, liko vienintelė – rusų kalba. ELTA buvo prijungta prie bendros TSRS informacinių tarnybų sistemos – TASS. Vokiečių okupacijos metais (1941–1944 m.) neveikė. Nuo 1944 m. dirba Vilniuje. Nuo 1944 iki 1990 m. ELTA faktiškai buvo TASS padalinys: iš jos gaudavo vidaus ir užsienio žinias, per ją siųsdavo informacinius pranešimus kitų sovietinių respublikų bei užsienio šalių informacijos agentūroms.

1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, susigrąžinti tiesioginiai ELTOS ryšiai su didžiosiomis pasaulio agentūromis. 1990–1995 m. ELTA buvo vyriausybinė nacionalinė informacijos agentūra, nuo 1995 m. – akcinė bendrovė.

1995 m. 20 proc. bendrovės akcijų buvo parduotos,1996 m. – 11,9 proc. akcijų, 1997 m. gegužės mėn. – 28,6 proc. akcijų. 2002 m. 50,86 proc. bendrovės akcijų įsigijo „MG Baltic Investment“. 2003 m. balandžio mėn. „MG Baltic Investment“ valdė 50,86 proc., valstybė – 39,6 proc., o koncernas „Achemos grupė“ – 6,75 proc. bendrovės akcijų.

2004 m. spalio mėn. 57,93 proc. naujienų agentūros akcijų paketą iš koncerno „MG Baltic“ už 5,764 mln. litų įsigijo bendrovė „Žinių partneriai“, kurių 90 proc. akcijų valdė „Respublikos“ leidėjas Vitas Tomkus. 2006 m. 39,51 proc. naujienų agentūros akcijų pardavė Valstybės turto fondas.

2017 m. vasarą kontrolinį akcijų paketą įsigijo buvusi Darbo partijos narė Gitana Markovičienė. 2022 m. „Ekspress Grupp“, valdanti DELFI, įsigijo naujienų agentūrą.

Dabar ELTA ištisą parą siunčia ir gauna žinias iš Reuters, ITAR-TASS, DPA, AFP, XINHUA ir kt. agentūrų. Sistemingai keičiamasi informacijomis su kaimyninių šalių agentūromis – Estijos ETA, Latvijos LETA, Lenkijos , Baltarusijos . Iš viso pasaulio ELTA gauna Europos fotonaujienų agentūros EPA fotoinformacijas. Savo korespondentus turi Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose. Naujienų agentūros ELTA foto archyvuose sukaupta per 100 tūkstančių negatyvų, foto banke – apie 250 tūkst. skaitmeninių nuotraukų.

Direktoriai

Juozas Eretas

• 1920–1922 m. – Juozas Eretas
• 1922–1923 m. – Matas Šalčius
• 1923 m. – Matas Bagdonas
• 1924–1926 m. – Magdalena Avietėnaitė
• 1926–1927 m. – Justas Paleckis
• 1927–1928 m. – Antanas Jakobas
• 1928–1934 m. – Edvardas Turauskas
• 1934–1939 m. – Pranas Dailidė
• 1939–1940 m. – Valentinas Gustainis
• 1940–1941 m. – Kostas Korsakas
• 1941–1944 m. – Jurgis Griška
• 1944–1945 m. – Aleksejus Jermakovas
• 1945–1953 m. – Andrejus Murachtanovas
• 1953–1978 m. – Donatas Roda
• 1978–1982 m. – Feliksas Pažūsis
• 1982–1989 m. – Algimantas Mykolas Stankevičius
• 1989–1990 m. – Robertas Grikevičius
• 1990–1991 m. – Rolandas Barysas
• 1991 m. – Vidmantas Putelis
• 1992–1993 m. – Adolfas Gurskis
• 1993–1996 m. – Algimantas Semaška
• 1996–2004 m. – Kęstutis Jankauskas
• 2004–2005 m. – Raimondas Kurlianskis
• 2005 m. – Rimantas Kanapienis
• 2005–2006 m. – Virgis Valentinavičius
• 2007–2015 m. – Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė
• 2015–2017 m. – Romas Bubnelis
• 2017–2022 m. – Gitana Markovičienė
• 2022 - 2023 m. – Daiva Juozaitytė
• nuo 2023 m. – Vytautas Bruveris

Šaltiniai

1. http://diplomatiniskaunas.lt/uzsienio-reikalu-ministerija/
2. Pirmajai naujienų agentūrai Lietuvoje – 90 2017-11-07 iš Wayback Machine projekto.
3. http://www.archyvai.lt/lt/fondai/ziniasklaida/lcva_f851_pazyma.html 2017-11-07 iš Wayback Machine projekto.
4. „Dėl Lietuvos telegramų agentūros (ELTA) privatizavimo“. 1994 m. spalio 18 d. nutarimas Nr. 998. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
5. „"MG Baltic" viceprezidentas taps Eltos vadovu“. delfi.lt. Delfi. BNS. 2004-04-30. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
7. Archyvas: Naujienų agentūrą „Elta” perka Gitana Markovičienė, 2017-07-30
8. „„Ekspress Grupp“ perka naujienų agentūrą ELTA“. Delfi. 2022-05-31. Nuoroda tikrinta 2024-02-20.
9. „Naujienų agentūros ELTA direktore tapo Juozaitytė, vyr. redaktoriumi – Bruveris“. lrt.lt. 2022-07-01. Nuoroda tikrinta 2024-02-20.
10. „ELTA vyriausiasis redaktorius Bruveris taps ir naujienų agentūros direktoriumi“. lrt.lt. 2023-05-18. Nuoroda tikrinta 2024-02-20.

Literatūra

• ELTA, 1920–2005 / sud. Giedrė Strikulienė. – Vilnius: ELTA, 2005. – 75 p.: iliustr.

Nuorodos

• Oficiali svetainė
• Dokumentinis filmas apie Eltą, filmuotas 1940 m. kovo mėn. pabaigoje