Elektrolitas elektro gr lytos ištirpęs cheminis junginys druska bazė rūgštis kuris ištirpintas poliniame tirpiklyje pvz

Elektrolitas (elektro… + gr. lytos 'ištirpęs') – cheminis junginys (druska, bazė, rūgštis), kuris ištirpintas poliniame tirpiklyje (pvz., vandenyje) ar išlydytas, disocijuoja (jonizuojasi) į jonus ir praleidžia elektros srovę. Elektros srovės tekėjimas elektrolite yra susijęs su medžiagos pernešimu ir cheminiais kitimais ant elektrodų.

Elektrolitai skirstomi į stipriuosius, kurie visiškai disocijuoja (jonizuojasi) į jonus ir silpnuosius, kurie disocijuoja menkai. Medžiagos, kurios nei tirpaluose, nei lydaluose nesudaro jonų, vadinamos .

Fiziologinė reikšmė

Fiziologijoje pagrindiniai elektrolitai yra natris (Na⁺), kalis (K⁺), kalcis (Ca²⁺), magnis (Mg²⁺), chloras (Cl⁻), vandenilio fosfatas (HPO₄²⁻) ir vandenilio karbonatas (HCO₃⁻). Šie elektrolitai reguliuoja nervų ir raumenų funkcijas, organizmo hidrataciją, kraujo pH, kraujo spaudimą, padeda atstatyti pažeistus audinius.

Literatūra

Elektrolitų tirpalai, Enciklopedinis žinynas, Henrikas Cesiulis, Vytautas Skučas, Vilniaus universiteto leidykla, 2000.
http://sveika.lt/elektrolitai/

Išnašos

http://sveika.lt/elektrolitai/

Šis straipsnis apie fiziką yra . Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] ttp://sveika.lt/elektrolitai/