Egipto sfinksas

Didysis Gizos sfinksas – gulinčio liūto su žmogaus galva skulptūra, iškalta Gizos plynaukštėje Nilo vakariniame krante, netoli nuo dabartinio Kairo Egipte. Tai didžiausia monolitinė skulptūra pasaulyje.

Didysis Gizos sfinksas

Didysis Gizos sfinksas iš priekio su „Svajonių stela“ tarp letenų

Avingalvių sfinksų alėja prie Karnako šventyklos Tėbuose

Didysis Gizos sfinksas yra 73,5 m ilgio, 6 m pločio ir 20 m aukščio. Tai taip pat seniausia žinoma monumentali skulptūra. Nustatyta, kad ji sukurta IV dinastijos valdymo metu, apie 2600−2500 m. pr. m. e., tačiau neaišku, kurio faraono. Ji galėjo būti nukalta Cheopso (Chufu), Džedefrės arba Chefreno (Chafrės) valdymo metu. Taip pat neaišku, kuris iš šių valdovų vaizduojamas Sfinkso veidu.

Sfinksas yra senovės Egipto laikų gulinčio liūto su žmogaus galva figūra. Kartais sfinksai vaizduoti su avino ar vanago galva. Dauguma skulptūrų, kurios vadinamos sfinksais, vaizduoja faraoną kaip Saulės dievą. Sfinkso terminas kildinamas iš senovės graikų kalbos − jie taip vadino moteriškas baidykles su žmogaus galvomis, pavyzdžiui, iš Edipo ir Persėjo mitų. Kitu termino šaltiniu galėtų būti egiptietiška frazė šesep ankh („gyvas atvaizdas“), kartais vartota apibūdinti sfinksus. Sfinksai yra grynai senovės egiptiečių kultūrai būdingas išradimas. Džedefrės piramidės komplekse Abu Roaše rasta faraono skulptūrinė galva, kuri tikriausiai priklausė sfinksui, ir ten pat rasta mažų matmenų sfinkso statulėlė. Kartu su Gizos didžiuoju sfinksu tai yra anksčiausi žinomi sfinksai istorijoje.

Didysis Gizos sfinksas yra garsiausia sfinkso skulptūra, iškalta vakariniame Nilo krante apie , valdant IV dinastijos karaliams. Tikslus Sfinkso amžius neaiškus, spėjama, kad jis buvo iškaltas faraono Chefreno užsakymu. Jis vaizduoja tupintį liūtą žmogaus galva. Vien tik priekinės jo letenos yra apie 15 m ilgio. Dažų likučiai prie ausies leidžia daryti išvadą, kad figūra anksčiau buvo spalvotai dažyta. Figūra buvo iškalta kalkakmenio kalvoje, buvusioje akmenų skaldykloje. Šalia sfinkso buvo įrengta šventykla, kuri yra tiksliai vienoje linijoje su Cheopso piramidės slėnio šventykla.

Sfinkso paskirtis nėra žinoma. Galima jo paskirtis buvo saugoti Gizos plokštikalnį. Vokietijos egiptologas (Herbert Ricke) mano, kad statula priklausė Saulės kultui ir vaizduoja Harmachį. Egipto karaliai laikė save dievo Horo įkūnijimu. Galimas daiktas, kad statula, turinti Saulės dievo Horo išvaizdą, yra faraono Chefreno atvaizdas. Taip pat manoma, kad dėl nudaužtos nosies „kalti“ turkų artilerijos būriai, kurie naudodavo sfinksą artilerijos pratyboms. Kai kur teigiama, kad XV a. arabai nudaužė sfinksui nosį todėl, kad islamas draudė vaizduoti dievus.

Sfinksą dažnai užpustydavo smėlis. Tarp Sfinkso letenų yra „Sapnų stela“, kurioje pasakojama apie Tutmozį IV (valdė apie 1400−1390 m. pr. m. e.), XVIII dinastijos atstovą. Vieną kartą, dar būdamas princu ir medžiodamas apylinkėse, jis užmigo prie beveik smėliu užnešto Sfinkso. Sapne pasirodęs Sfinkso šešėlis Tutmoziui pasakė, jog jei jis išlaisvins Sfinksą iš smėlio, tai taps Egipto karaliumi. Tutmozis IV liepė nuvalyti smėlį nuo Sfinkso ir išties po to tapo Egipto faraonu. Įvykiui pažymėti jis pastatė stelą tarp Sfinkso letenų. Sfinksas yra iškaltas iš gana prastos kokybės, minkšto kalkakmenio uolos ir buvo labai veikiamas erozijos. Jau XVIII dinastijos metu jis buvo restauruojamas ir atnaujinamas. Būtent tuo metu Sfinkso veidui buvo pridėta faraono barzda ir urėjus, kurių likučiai rasti smėlyje ir perkelti į Britų ir Kairo muziejus.

Sfinksą buvo visiškai palaidojęs smėlis nuo Viduramžių iki XIX a. pradžios. Tai prisidėjo prie to, kad Sfinksas iš viso išliko iki šių laikų, o nebuvo suardytas erozijos. Vieni iš dabartinių egiptologijos iššūkių yra išsaugoti Sfinksą nuo vėjo ir pakilusio gruntinio vandens ardomojo poveikio. XIX a. Sfinkso valymą nuo smėlio organizavo Džovanis Batista Kavilja (1816−17 m.), Ogiustas Marjetas (1858 m.) ir Gastonas Maspero (1885 m.). Šie darbai buvo apleisti dėl didžiulio reikalingo pašalinti smėlio kiekio. Sfinksas galutinai atkastas 1925−1936 m. prancūzų inžinieriaus Emile Baraize.

Gizos piramidės ir Sfinksas priklauso prie žymiausių Egipto architektūros paminklų.

Šaltiniai

Vikiteka: Didysis Gizos sfinksas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Ian Shaw, Paul Nicholson. The British Museum Dictionary of Ancient Egypt. The American University in Cairo Press., 2002, p. 277
• Encyclopaedia Britannica, 2017 05 12
• touregypt.net