Kitos reikšmės Ežeras reikšmės Ežeras natūralus vandens telkinys sausumos paviršiaus įdubime Pagal vandens sudėtį ežerai

Kitos reikšmės – Ežeras (reikšmės).

Ežeras – natūralus vandens telkinys sausumos paviršiaus įdubime. Pagal vandens sudėtį ežerai būna gėli ir sūrūs. Dauguma Žemės ežerų yra gėli. Daugiausia ežerų susitelkę pleistoceno apledėjimų srityse (~73 % bendro ploto sudaro ežerai, telkšantys į šiaurę nuo 40° š. pl. Ežeringiausias žemynas – Šiaurės Amerika (ežeringumas – 2,2 %).

Ežerų klasifikacijos

Klasifikacija pagal duburio kilmę

Pagal dubens kilmę ežerai skirstomi į:

Ledyninius
Tektoninius
Upinius
Jūrinius
Karstinius
Vulkaninius
Meteoritinių kraterių
Dirbtinius (tvenkinius)

Ledyniniai ežerai

Dauguma Žemės ežerų – jauni ežerai, susidarę po paskutinio apledėjimo. Jie neabejotinai yra ledyninės kilmės. Pagal detalesnę ledyninių ežerų klasifikaciją šie ežerai skirstomi į:

ledo luistų guolio
rininius
evorsinius
galinių morenų
kalvoto moreninio reljefo
limnoglacialinius

Dažnai neįmanoma atskirti, kokiam potipui priklauso ežeras, nes jo duburys suformuotas kelių procesų.

Tektoniniai ežerai

Tektoniniai ežerai susidarę anksčiau už ledyninius, skirtingai judant žemės plutai. Tai paprastai gilūs, dažnai sūrūs ežerai. Jiems būdinga linijinė orientacija. Tai susiję su linijine prigimtimi. Geras tokio ežero pavyzdys galėtų būti Baikalas. Kai kurių mokslininkų nuomone, ežerai, esantys riftinėje zonoje, laikui bėgant virsta okeanais.

Upiniai ežerai

Tai palyginti nedideli ežerai, susidarantys upių slėniuose. Vykstant šoninei upės erozijai, upė formuoja įvairias meandras, kurios laikui bėgant atsiskiria ir tampa senvagėmis, o dar vėliau ir ežerais. Šiems ežerams būdinga pasagos forma.

Jūriniai ežerai

Jūriniai ežerai paprastai gana dideli. Jų vanduo sūrus. Susidaro dažniausiai dėl tektoninių žemės judesių, atskiriant dalį jūros sausuma. Didžiausi tokio tipo ežerai – Kaspijos jūra, Aralo jūra – kažkada egzistavusio Tetijos vandenyno liekanos. Palaipsniui, esant sausam klimatui tokie ežerai gali visiškai išnykti. Jų vietoje pasilieka tik dideli akmens druskos klodai.

Karstiniai ežerai

Šio tipo ežerai susidaro aktyvaus karsto rajonuose. Tai paprastai maži ežerai, kuriems būdinga apvali forma.

Vulkaniniai ežerai

Vulkaniniai ežerai susidaro užgesusių ar laikinai neveikiančių vulkanų krateriuose. Tai palyginti nedideli ežerai. Kai kurių tokio tipo ežerų vanduo ypatingai rūgštus, neretai greičiau primena sieros rūgšties tirpalą nei vandenį. Dažnai ežero vandenis šildo geoterminė energija, todėl vandens temperatūra gali būti labai aukšta.

Meteoritinių kraterių ežerai

Labai panašūs į vulkaninius ežerus yra meteoritinių kraterių (astroblemų) ežerai. Jų dubuo susidaro nukritus meteoritui.

Dirbtiniai ežerai

Dirbtiniai ežerai susidaro patvenkus upę ar iškasus dirbtinį duburį. Jie skirti elektros energijos gavybai, vandens tiekimui, taip pat žuvininkystei, įvairioms pramogoms ir kitiems tikslams.

Klasifikacija pagal vandens sudėtį

Pagal mineralinę vandens sudėtį ežerai skirstomi į:

Gėlus
Sūrius

Klasifikacija pagal vandens balansą

Pagal ežerų vandens balansą:

Nenuotakiniai (turi daug intakų, neturi ištakų)
Pratakiniai (turi intakų ir ištakų)
Nuotakiniai (turi ištakų, neturi intakų)
Aklinieji (neturi nei intakų, nei ištakų)

Didžiausi pasaulio ežerai

Taip pat skaitykite

Lietuvos ežerai

Nuorodos

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas ežeras

Vikiteka: Ežeras – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Ežerų klasifikavimo sistemos 2008-02-12 iš Wayback Machine projekto. (angl.)

Šaltiniai

Gintaras Valiuškevičius. Ežeras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 727 psl.

[1] Gintaras Valiuškevičius. Ežeras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 727 psl.