Riftas

Riftas (< angl. rift 'plyšys') – ilgas didelis, įvairaus pločio plyšys Žemės plutoje, atsivėręs tempiantis litosferai. Riftą sudaro centrinis įlūžis (grabenas), apribotas lygiagrečių lūžių (sprūdžių). Riftas gali būti sudarytas iš kelių ar keliolikos grabenų. Ilgis – nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių, plotis – nuo kelių iki kelių šimtų kilometrų, gylis – 5–7 km. Riftai susidaro litosferos plokštėms tolstant vienai nuo kitos.

Riftinio slėnio raida į vandenyną. 1. Riftinis slėnis (Rytų Afrikos lūžių juosta),
2. Naujo vandenyno baseinas (Raudonoji jūra)
3. Vandenynas (Atlanto vandenynas)

Priežemyniniai riftai susidaro ankstyvųjų raidos stadijų vandenynų įdubose (pvz., Atlanto, Indijos vandenynų pakraščiai). Tarpžemyniniuose riftuose žemyninė Žemės pluta ištisai (per visą storį) pertrūkusi (pvz., Raudonosios jūros, Kalifornijos įlankų riftai). Viduržemyniniuose riftuose žemyninė pluta labai suplonėjusi (pvz., Rytų Afrikos, Baikalo riftas). Riftas gali nustoti vystytis arba pereiti į . Vandenyno vidurio kalnagūbrių riftai sudaro šių kalnagūbrių ašines zonas – riftinius slėnius.

Virš karštųjų taškų (mantijinių pliumų) susidariusių skliautinių pakilumų centrinėse dalyse pluta trūkinėja, susidaro grabenai; jie platėja, pluta plonėja, pradeda skverbtis magma. Žemyne vykstantis spredingas gali jį suskaldyti, susidariusią įdubą užlieti vanduo ir pradėti formuotis vandenynas. Su riftų susidarymu susijęs seisminis aktyvumas, vulkanizmas bei didelė šilumos prietaka. Riftuose kaupiasi didelės nuosėdinių ir vulkanogeninių uolienų storymės, kuriose randami naftos, dujų, druskų arba įvairių metalų rūdų telkiniai.

Šaltiniai

1. Gražina Skridlaitė. Riftas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011