DitvaNemuno dešinysis intakasIlgis 87 kmBaseino plotas 176 km Vidutinis debitas 7 64 m sIštakos EišiškėsŽiotys NemunasŠa

Ditva
Nemuno dešinysis intakas
Ilgis	87 km
Baseino plotas	176 km²
Vidutinis debitas	7,64 m³/s
Ištakos	Eišiškės
Žiotys	Nemunas
Šalys	Lietuva, Baltarusija

Ditva (blrs. Дзітва) – upė Lietuvoje ir Baltarusijoje, Nemuno dešinysis intakas.

Ilgis 87 km, iš jų Lietuvoje 3 km, baseino plotas – 176 km², Lietuvoje 8 km². Prasideda 6 km į pietryčius nuo Eišiškių. Aukštupyje teka Baltarusijos pasieniu, įtekėjus – Baltarusijos teritorija į pietus, žemupyje – į pietryčius. Įteka į Nemuną 16 km į pietryčius nuo Lydos.

Intakai: Akmena (Kamenka), , , , (kairieji), Dumblė, Rodūnia, , (dešinieji).

Vaga nuo ištakos iki Krupkos žiočių reguliuota (plotis 6–12 m), žemiau – labai vingiuota, dalijasi į protakas; natūralios vagos plotis 16-30, gylis 1-2,5 m. Vidutinis debitas žiotyse 7,64 m³/s.

Upėvardis neaiškios kilmės. Šaknis dit- kildinama nuo ide. *dei-, *dī- „švytėti, rodytis“ (plg. trak. Διτας, Διτα, alb. ditë „diena“ ir kt.).

Šaltiniai

Algirdas Rainys. Ditva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 20 psl.
Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.

Ресурсы поверхностных вод СССР. Описание рек и озёр и расчёты основных характеристик их режима. Т. 5. Белоруссия и Верхнее Поднепровье. Ч. 1–2. –Л., 1971.

[1] Algirdas Rainys. Ditva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 20 psl.

[2] Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.