Didieji Dargužiai vok Groß Darguszen TanneckDidieji Dargužiai54 58 22 š pl 22 40 00 r ilg 54 9727 š pl 22 6668 r ilg 54

Didieji Dargužiai vok. Groß Darguszen, Tanneck
Didieji Dargužiai 54°58′22″š. pl. 22°40′00″r. ilg. / 54.9727°š. pl. 22.6668°r. ilg. / 54.9727; 22.6668 (Didieji Dargužiai)

Laiko juosta: ()

Valstybė	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis
Rajonas	Krasnoznamensko rajonas

Didieji Dargužiai (vok. Groß Darguszen, 1936–1938 m. Groß Darguschen, nuo 1938 m. Tanneck) – buvęs kaimas Rytų Prūsijoje, Pilkalnio apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities rytinėje dalyje, 11 km į šiaurės rytus nuo Lazdynų, Lietuvos pasienyje, prie Šešupės, Vieškalnių girios šiauriniame pakraštyje.

Istorija

Didžiųjų Dargužių kaimo bendruomenė 1927/1936 m.

1540 m. minimas Jotijos (Jathia) kaimas su septyniais činšininkais. 1556 m. nuo jo atsiskyrė Vorder Jothia kaimas, kurį nuo 1580 m. pradėta vadinti Didžiaisiais Dargužiais. Kaimo pavadinimas kilo nuo vieno iš toje vietoje gyvenusių brolių Dargužių (Darguseit) pavardės. Po 1709–1710 m. maro kaimas išliko lietuviškas: 1736 m. Mažuosiuose Dargužiuose gyveno 7 lietuvių šeimos. (1728 m. minimi valstiečiai Petratis, Kutzkatis/Tutkatis, Isokatis, Kurrodatis/Kundrotatis, Lehnbahrt/Lehnardt, Matzatis, Isokait). 1785 m. Didieji Dargužiai buvo karališkųjų valstiečių kaimas, pasienio gyvenvietė su 7 ugniakurais (gyvenamaisiais pastatais), 1821 m. – kaimas su 29 gyventojais. 1854 m. Didžiuosiuose Dargužiuose buvo 8 gyvenamieji pastatai ir 70 gyventojų.

Iki 1723 m. priklausė Ragainės valsčiaus šaltyšiaus administruojamai Lazdynų seniūnijai, 1723–1818 m. – Įsruties apskrities Grumbkaukaičių domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai, buvo 1874 m. įsteigto Vieškalnių valsčiaus kaimas. Tikintieji priklausė Lazdynų evangelikų liuteronų parapijai. 1850 m. prie kaimo prijungta paveldimosios nuomos valda Löpacken, įkurta 1823 m. per 1709–1710 m. marą išmirusio 8 ūbų dydžio Danwethen kaimo vietoje. 1905 m. Didžiuosiuose Dargužiuose buvo 13 sodybų, 80 gyventojų, iš jų – 43 lietuviai (54 %).

Po Antrojo pasaulinio karo išnyko, užaugo mišku. Nuo 2008 m. buvusio kaimo teritorija priklauso Krasnoznamensko rajono Dobrovolsko kaimo gyvenvietei.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 1939 m.

1905 m.

1910 m.

1933 m.

1939 m.

80

75

91

74

Šaltiniai

Vilius Pėteraitis, Martynas Purvinas, Dargužiai, 2, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-10-06.
Groß Darguszen, Ksp. Haselberg. Aus den Prästationstabellen (PT) des Domänenamtes Löbegallen und des Landkreises Pillkallen. Iš: Erwin Spehr, Die Domänenämter Uschpiaunen und Grumbkowkaiten. Dörfer, Güter und ihre Bewohner. 1723–1858. Hamburgas, 1995. .
Dr. Max Beheim-Schwarzbach, Friedrich Wilhelm's I. Colonisationswerk in Lithauen, p. 309. Hartungsche Verlags-Druckerei, Königsberg 1879 (vok.)
Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 26. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).
Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 1 (A–F), p. 254. Kümmel, Halle, 1821 (vok.)
Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 1 (A–K), p. 142. Baensch, Magdeburgas, 1854 (vok.)
Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 220, 221. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907 (vok.).
Landkreis Pillkallen,Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-06.
Landkreis Pillkallen, verwaltungsgeschichte.de (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-06.

[MLE-1] Vilius Pėteraitis, Martynas Purvinas, Dargužiai, 2, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-10-06.

[Spehr-2] Groß Darguszen, Ksp. Haselberg. Aus den Prästationstabellen (PT) des Domänenamtes Löbegallen und des Landkreises Pillkallen. Iš: Erwin Spehr, Die Domänenämter Uschpiaunen und Grumbkowkaiten. Dörfer, Güter und ihre Bewohner. 1723–1858. Hamburgas, 1995. .

[3] Dr. Max Beheim-Schwarzbach, Friedrich Wilhelm's I. Colonisationswerk in Lithauen, p. 309. Hartungsche Verlags-Druckerei, Königsberg 1879 (vok.)

[4] Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 26. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).

[5] Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 1 (A–F), p. 254. Kümmel, Halle, 1821 (vok.)

[6] Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 1 (A–K), p. 142. Baensch, Magdeburgas, 1854 (vok.)

[7] Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 220, 221. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907 (vok.).

[8] Landkreis Pillkallen,Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-06.

[9] Landkreis Pillkallen, verwaltungsgeschichte.de (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-06.