Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Mongolijos plynaukštė, dar vadinamas Mongolijos plokščiakalnis, Mongolijos stepė - geografinis ir istorinis regionas Azijoje, centrinėje jos dalyje, sudarantis dalį . Šiuo metu šis geografinis regionas priklauso Mongolijai, Kinijai (Vidinė Mongolija), taip pat Rusijai (Tuva ir Buriatija).

Geografija

Rytine plynaukštės riba laikomi , kurie skiria ją nuo Mandžiūrijos. Vakaruose plokčiakalnis baigiasi ten, kur susieina Altajus ir Vakarų Sajanas, kurie skiria regioną nuo Sibiro ir Džungarijos. Šiaurėje regioną nuo Sibiro atskiria Rytų Sajanas, Baikalo ežeras ir Stano kalnagūbris. Pietinė regiono dalis yra labai dykuminga - čia yra Gobio dykuma.

Regionas kalnuotas. Didžiausios kalnų sistemos čia yra Changajaus kalnai ir Jablono kalnagūbris (pietinė jo dalis vadinama Chentėjaus kalnais).

Regione nedaug upių. Didžiausias yra Selengos upės, sutekančios į Baikalo ežerą, baseinas, kuriam priklauso ir Orchonas.

Istorija


Mongolijos istorija
Šiongnu (imperija), Dinglingai
Šianbai (konfederacija)
Tabgačai, Tiele
Žoužanų kaganatas
Tiurkų kaganatas
Uigūrų kaganatas
Kirgizai (Kaganatas)
Kidaniai ()
Mongolų imperija
Juan dinastija

Čing dinastija
Mongolijos Liaudies Respublika
Mongolija

Pagrindinis straipsnis – Mongolijos istorija.

Šis aiškiai apibrėžtas geografinis regionas yra kartu ir istorinis bei kultūrinis regionas, mat jame gyvena įvairios mongolų tautos. Jis yra tapatinamas su terminais Didžioji Mongolija ir "Istorinė Mongolija". Regionas istoriškai buvo suvokiamas ir valdomas kaip vientisas.

XVII a. Mongolijos plynaukštė atiteko Mandžiūrų imperijai. Jau tuomet rusai, kolonizuodami Sibirą, apgyvendino dalį Mongolijos plynaukštės. Ta dalis tapo Rusijos dalimi ir yra žinoma kaip Buriatija.

Čing dinastijos metu Mongolija buvo administraciškai padalinta į Vidinę Mongoliją ir Išorinę Mongoliją. 1911 m. Kinijoje įvykus revoliucijai, Mongolija politiškai suskilo į tris dalis. Šiauriausioje dalyje (Tanu Urianchajaus srityje) sukurta Urianchajaus respublika. Vėliau Respublika tapo Rusijos sudėtine dalimi ir žinoma kaip Tuva. Pietinė dalis, arba Vidinė Mongolija, liko Kinijos sudėtyje, tuo tarpu likusioji regiono dalis išsikovojo nepriklausomybę kaip Mongolija.