Carta Marina

Carta Marina
Tipas	9 medžio raižinių lapai
Mastelis	1 : 1 700 000
Geografinė aprėptis	Šiaurės Europa
Leidybos metai	1539 m.
Leidybos šalis	Italija

Carta Marina (lot. Jūros žemėlapis; visas pavadinimas Jūrų ir šiaurės kraštų žemėlapis..., lot. Carta marina et Descriptio septemtrionalium terrarum ac mirabilium rerum in eis contentarum, diligentissime elaborata Annon Domini 1539 Veneciis liberalitate Reverendissimi Domini Ieronimi Quirini) – vienas seniausių ir savo epochoje patikimiausių Šiaurės Europos žemėlapis. Jame pavaizduotų geografinių objektų gausa leidžia šių dienų tyrinėtojams susidaryti aiškesnį vaizdą apie viduramžių gyventojų geografines ir istorines žinias.

Žemėlapio istorija

Žemėlapį per 12 kruopštaus darbo metų nupiešė Švedijos bažnyčios veikėjas, diplomatas ir rašytojas Olaus Magnus. Informacijos šaltiniu buvo Skandinavijos jūrininkų žemėlapiai ir Ptolemėjaus „Geographia“.

Pirmosios kopijos buvo išspausdintos Venecijoje 1539 m. ir skirtos Venecijos respublikos patriarchui , kurio dėka O. Magnus galėjo darbą užbaigti. Buvo paruoštos devynios medinės 55×40 cm dydžio klišės, kuriomis išspaudinti devyni žemėlapio gabalai. Juos sužymėjus raidėmis nuo A iki I ir susiuvus tarpusavyje suformuotas garsusis žemėlapis. Po devintosios kopijos popiežius Paulius III uždraudė toliau platinti žemėlapį. Nors draudimas galiojo tik dešimčiai metų, „Carta Marina“ pamažu buvo visai užmiršta ir 1574 m. Josias Simleris ją paminėjo jau paskutinį kartą.

1886 m. vieną iš žemėlapio kopijų Miuncheno valstybinėje ir dvaro (dabar ) bibliotekoje atsitiktinai rado Oskaras Breneris. Antrasis žemėlapis 1961 m. buvo surastas Šveicarijoje ir už 150 000 Švedijos kronų parduotas Upsalos universiteto „Carolina Rediviva“ rinkiniui. Vertingas yra ne tik pats detalus žemėlapis, bet ir jo komentaras – knyga Historia de Gentibus Septentrionalibus („Šiaurės tautų istorija“), kurioje vaizduojama daugiau nei 100 miniatiūrų.

Aprašymas

Žemėlapį sudaro 9 medžio raižinių lapai, bendras dydis – 1,70 m pločio ir 1,25 m aukščio. Žemėlapyje vaizduojama apie 6 mln. km² ploto teritorija, apimanti Skandinavijos ir Baltijos šalis, Baltijos ir Baltąją jūras, t. p. Šiaurės, Norvegijos ir Barentso jūrų dalis ir Kolos pusiasalį. Žemėlapis sudarytas iš 9 dalių:

A dalis:Grenlandija ir Islandija	B dalis: Šiaurės Skandinavija	C dalis: Šiaurės Suomija ir Šiaurės Rusija
D dalis:Šiaurės jūros salos	E dalis: Skandinavijos centrinė dalis	F dalis: Pietų Suomija
G dalis: Rytų Didžioji Britanija, Šiaurės vakarų Vokietija, Šiaurės Olandija	H dalis: Pietinė Švedija, Danija, Šiaurės rytų Vokietija ir Vakarų Prūsija (šioje dalyje pavaizduoti Prūsijos miestai: (Tolkiemit) ir kt. jūros pakrantėje nupieštas gintaro rinkėjas šalia D raidės	I dalis:Estija, Vakarų Rusija, Livonija, Kuršas, Žemaitija, Lietuva ir Rytų Prūsija

Lietuva

Žemėlapio I dalis, vaizduojanti dabartinės Lietuvos teritoriją

Žemėlapio I dalyje pavaizduota ir dabartinė Lietuva. Lietuvos plote užrašyta Lithuania pars (Lietuvos dalis) ir Samogethia (Žemaitija). Pavaizduotos 8 upės (Nemunas, Neris, Šešupė, Šventoji, kitos), pažymėti 8 miestai, 2 pilys.

Iš miestų pažymėti Klaipėda (Memel), Varniai (Varna), Tauragė (Tanragh), Ventė (Vintborg – kryžiuočių pilis), Kaunas (Cavm), Vilnius (Vilna), dar 2 be vardų. Be to, O. Magnus pačių svarbiausiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus ir Kauno – užrašus supainiojo: Kauno pavadinimą užrašė kitame Nemuno krante priešais dabartinį Jurbarką, o Vilniaus – prie Kauno. Taip pat pažymėtos dvi pilys: viena Platelių ežero saloje (minima rašytiniuose šaltiniuose 1529 m.), kita – prie Nemuno stovėjusi kryžiuočių pilis Ventėje.

Dėl kai kurių vietovių vaizdavimo abejojama (pvz., šiaurės Lietuvoje esantis neįvardintas ežeras galėtų būti Platelių ežeras su pilimi saloje). Gana tiksliai pavaizduotas Nemunas ir Neris (flv. Vil). Taip pat gana tiksliai pavaizduoti lietuviški prekybiniai laivai – vytinės (naves frumentarie – kairiau Vilniaus). Stambesniu masteliu pavaizduoti Vytis ir Lenkijos karalystės herbai, ATR karalius Žygimantas Augustas. Dešinėje pusėje išvardytos iš „Skandinavijos kilusios“ tautos, tarp kurių ir žemaičiai.

Išnašos

1. Minesotos universiteto Carta Marina. A dalis
2. Ten pat. B dalis
3. Ten pat. C dalis
4. Ten pat. D dalis
5. Ten pat. E dalis
6. Ten pat. F dalis
7. Ten pat. G dalis
8. Ten pat. H dalis
9. Ten pat. I dalis
10. Olaus Magnus. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-11-14).

Nuorodos

• Carte Marine žemėlapis
• Švedijos Karališkosios bibliotekos digitalizuotas žemėlapis (angl.)
• Žemėlapio atsiradimo istorija (Žurnalas Oceanography 2003 m. Nr. 4) 2008-02-29 iš Wayback Machine projekto. (angl.)
• (vok.)