Butrimonių valsčius

54°30′š. pl. 24°15′r. ilg. / 54.50°š. pl. 24.25°r. ilg. / 54.50; 24.25

Butrimonių valsčius
Laikotarpis: 1861 – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Butrimonys
Rusijos imperija
Vilniaus gubernija	Trakų apskritis (1861–1915)
Lenkija
Vilniaus apygarda	Trakų apskritis (1919–1920)
Lietuva
	Alytaus apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas
Ostlandas	Alytaus apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Alytaus apskritis (1944–1950)

Butrimonių valsčius (rus. Бутриманская волость, lenk. gmina Butrymańce) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Butrimonys.

Istorija

Valsčius žinomas nuo XIX a. 2-osios pusės Vilniaus gubernijoje, jame gyveno nemažai totorių. 1926 m. valsčiui perduotas Apuškonių viensėdis ir Česauka (Stakliškių valsčius), 1930 m. – Klydžionių kaimas (Pivašiūnų valsčius), 1931 m. – didžioji Pivašiūnų valsčiaus dalis (55 gyvenvietės), 1933 m. – Gonciūnai (Stakliškių valsčius). Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Alytaus rajonui (3 apylinkės), Daugų rajonui (3 apylinkės) ir Jiezno rajonui (6 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1869 m.		4896	733 kiemai		69
1874 m.		5667	594 kiemai	7 seniūnijos	73
1880 m.		6822	521 kiemas	7 seniūnijos	73
1885 m.		5044	588 kiemai	7 seniūnijos	73
1890 m.		8050	521 kiemas	7 seniūnijos	75
1923 m.	141	7488	1559
1932 m.	129	8224		15 seniūnijų
1949-01-01 ((išsamiau))	217			12 apylinkių

Vadovai

• I. Skripkiūnys, 1886–1889 m.
• A. Raklevičius, nuo 1889 m.
• , 1932 m.

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1874 m. (rus.)	Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)	Seniūnija, 1932 m.	Apylinkė, 1949 m.
Butrimonys	Бутриманское	Butrymańce	Butrimonių I seniūnija, Butrimonių II seniūnija	Butrimonių I apylinkė, Butrimonių II apylinkė
Eičiūnai	Айцюнское	Ajciuny	-	Eičiūnų apylinkė
Eigirdonys	-	-	-	Eigirdonių apylinkė
Geruliai	-	-	-	Gerulių apylinkė
Greikonys	Гирейканское	Girejkańce	-	-
Griškonys	-	-	Griškonių seniūnija	-
Kedonys	-	-	Kedonių seniūnija	Kedonių apylinkė
Kružiūnai	Кружунское	Krążuńce	Kružunų seniūnija	Kružiūnų apylinkė
Mažiūnai	-	-	Mažiūnų seniūnija	-
Pievagaliai	-	-	Pievagalių seniūnija	-
Pivašiūnai	Пивошунское	Piwoszuny	-	Pivašiūnų apylinkė
Plasapninkai	-	-	Plasapnykų seniūnija	Plasapninkų apylinkė
Punia	Пуньское	Punie	Punios seniūnija	Punios apylinkė
Pušėnai	-	-	Pušėnų seniūnija	-
Raižiai	-	-	Raižių seniūnija	Raižių apylinkė
Raubonys	-	-	Raubonių seniūnija	-
Skraičionys	Скрейцянское	Skrejciany	-	-
Tabalenka	-	-	Tabalenkos seniūnija	Tabalenkos apylinkė
Vaisodžiai	-	-	Vaisodžių seniūnija	-
Žagariai	-	-	Žagarių seniūnija	-
Iš viso:	7 seniūnijos	7 seniūnijos	15 seniūnijų	12 apylinkių

Gyvenvietės

1936 m. valsčiuje buvę kaimai:

1. Adamonių
2. Ceraučiznos
3. Čeruniškių
4. Gerkiškių
5. Gervėnų
6. Griškonio
7. Guščionio
8. Jurglečankos
9. Karvelninkų
10. Kedainių
11. Kružiūnų
12. Kulabiškių
13. Likiškių
14. Mažiūnų
15. Norgeliškių
16. Naujasodžių
17. Olendernios
18. Paliepių
19. Peckūnų
20. Plasapnykų
21. Punios mst.
22. Pušėnų
23. Radzvilonių
24. Raižių
25. Raubonių
26. Silgionių
27. Stanevos
28. Strelčių
29. Šudonių
30. Tabalenkos
31. Taučionių
32. Trakininkų
33. Vaisodžių
34. Valiūnų
35. Zagojų

Dvarai:

1. Jurgelionių
2. Plasapnykų
3. Raganiškių

Palivarkai:

1. Ardiškių
2. Kaspariškių
3. Kulabiškių
4. Opačnosties
5. Plasaupės
6. Raižavos
7. Stepanavos
8. Vaikutiškių

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 7488 žmonės:

• Lietuviai – 78,65% (5890);
• Žydai – 12,66% (948);
• Lenkai – 0,97% (73);
• Rusai – 0,29% (22);
• Baltarusiai – 0,08% (6);
• Kiti – 7,33% (549).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1885	Griškonys	Adomas Mendziblockis, tapytojas	1956
1907	Eigelonys	Juozas Čyžius, žurnalistas, dramaturgas	1971
1918	Likiškiai	Marija Baranauskienė, agronomė	2014
1928	Olendernė	Jeronimas Kmieliauskas, tapytojas	2008
1931	Pušėnai	Juozas Daukšys, pramonininkas	2023
1932	Olendernė	Antanas Kmieliauskas, dailininkas tapytojas	2019
1940	Gailiakiemis	Kazys Algirdas Kaminskas, inžinierius

Šaltiniai

1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 142 psl.
2. Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 287 psl.
3. Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 289 psl.
4. Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.
5. Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 326 psl.
6. Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 504 psl.
7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
8. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546–557 psl.
9. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 5
10. Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.
11. Памятная книжка Виленской губернiи на 1890 годъ. // PDF 526 psl.
12. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546 psl.
13. Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 308–310 psl.
14. Butrymańce. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 484 psl. (lenk.)
15. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 553 psl.
16. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 10–11
17. Butrimonių valsčius. Lietuvių enciklopedija, III t. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leikla, 1954, T. 3: Birulė-Chromotipija.