Bubių tvenkinys arba Šiaulių jūra Bubių marios vandens telkinys šiaurės Lietuvoje Šiaulių rajone 6 10 km į pietvakarius

Bubių tvenkinys (arba Šiaulių jūra, Bubių marios) – vandens telkinys šiaurės Lietuvoje, Šiaulių rajone, 6-10 km į pietvakarius nuo Šiaulių, susidaręs ties Bubiais, netoli Bubių piliakalnio užtvenkus ties Pailių kaimu Dubysos 132 km nuo žiočių, ir Ringuvos (Pailių kanalas) (Švendrelio intakas) 2,5 km nuo žiočių, upes. Pakilęs vanduo suliejo Jonelaičių (75,9 ha), Raizgių (25,8 ha) ir Balniaus (8,1 ha) ežerus, upelį. Iš tvenkinio išteka Dubysa (nuteka gamtosauginis vandens debitas) (Nemuno baseinas) ir (nuteka vandens perteklius) (Mūšos baseinas).

Bubių tvenkinys

Vieta	Šiaulių raj., Lietuva
Plotas	4,183 km²
Kranto linijos ilgis	47,1 km
Kilmė	Ledyninis, tvenkinys
Vidutinis gylis	5,1 m
Didžiausias gylis	21 m
Tūris	0,021 km³
Įteka	Dubysa, , Kriešinė, Ežerupis, Genupys, J-1, J-2, 7 bevardžiai upeliai
Išteka	Dubysa, (Ringuva)
Bubių tvenkinys
Koordinatės	55°52′56″ š. pl. 23°8′23″ r. ilg. / 55.88222°š. pl. 23.13972°r. ilg. / 55.88222; 23.13972

Istorija

Tvenkinys užtvenktas 1973–1978 m. siekiant Šiaulių miesto pramonę aprūpinti pigesniu vandeniu, negu iš Permo ir Devono periodų sluoksnių siurbiamas geriamasis vanduo. Nuo tvenkinio į odų gamyklą „Stumbras“ (2006 m. bankrutavo) buvo nutiestas pramoninio vandens vandentiekis. Kartu prie Bubių buvo įrengtas paplūdimys miestiečių poilsiui. Vėliau greta tvenkinio pradėti kurti kolektyviniai sodai, po 1996 m. pamažu tampantys gyvenvietėmis (Raizgiai, Meškiai, Gervėnai, Jakštaičiai, Jakštaičiukai). Be sodų bendrijų gyvenviečių, aplink tvenkinį įsikūrę kaimai: Sauginiai, Jonelaičiai, Pailiai. Vakarinę tvenkinio dalį skersai kerta kelias Nr.4009 (Kuršėnai – Gilvyčiai – Sauginiai), rytinę dalį skersai – kelias Nr.4004 (Kuršėnai – Smilgiai – Aukštelkė).

Tvenkinys

Tvenkinio plotas 418,3 ha, tūris 21,2 mln. m³. Didžiausias gylis 14 m, vidutinis gylis 5,1 m. Tvenkinys netaisyklingos V raidės formos. Ilgis šiaurės vakarų-pietryčių- šiaurės rytų kryptimi – 13 km, plotis – iki 0,77 km. Kranto linija 47,1 km ilgio, labai vingiuota. Krantai lėkšti, apaugę negausiais medžiais ir krūmais. Yra 10 salelių (3 didžiausios: 0,73 ha, 0,7 ha ir 0,52 ha). Ties Sauginiais saloje stūkso Sauginių piliakalnis. Pietvakarinė pakrantė apaugusi miškeliais. Aplink kitas pakrantes daugiausia plyti dirbami laukai. Veikia keletas paplūdimių, kaimo turizmo sodyba.

Šiaulių jūra ties buvusiu Raizgių ežeru
Sala Šiaulių jūroje
Šiaulių jūros pakrantė

Šaltiniai

http://ezerai.vilnius21.lt/bubiu-v8303.html

Tvenkinių katalogas. Aplinkos apsaugos ministerija. Kaunas, 1998

[1] ttp://ezerai.vilnius21.lt/bubiu-v8303.html