Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Brugmansia

(Brugmansia ×candida)

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Magnolijūnai ( Magnoliophyta)
Klasė:	Magnolijainiai ( Magnoliopsida)
Poklasis:	Notreliažiedžiai ( Lamiidae)
Šeima:	Bulviniai ( Solanaceae)
Gentis:	Brugmansija ( Brugmansia)

Brugmansija (Brugmansia) – bulvinių (Solanaceae) šeimos augalų gentis, paplitusi Pietų Amerikoje. Auga Andų pašlaitėse nuo Kolumbijos šiaurėje iki Čilės pietuose, rytuose siekia pietryčių Braziliją.

Genčiai priklauso 3-11 m aukščio stambūs krūmai ar nedideli medžiai. Lapai priešiniai, dideli (ilgis 10-30 cm, plotis 4-18 cm), plaukuoti, lygiu arba dantytu kraštu. Žiedai trimito formos, nusvirę žemyn, 14-50 cm ilgio, 10-35 cm pločio (ties galu), ryškiaspalviai, malonaus kvapo. Auga drėgname, gerai vėdinamame, derlingame dirvožemyje, saulėtose vietose ar daliniame šešėlyje.

Visos brugmansijos dalys yra nuodingos. Turi alkaloidų skopolamino ir atropino. Nuodų patekimas į žmogaus ar gyvūno organizmą gali sukelti mirtį, sulčių patekimas į akis – akies vyzdžio pažeidimus.

Dėl išvaizdžių žiedų brugmansijos auginamos kaip dekoratyviniai augalai, yra išvesta hibridinių rūšių. Dėl haliucinogeninių savybių vartojamas šamanistiniuose indėnų (šibarų, agvarunų, urarinų) ritualuose.

Rūšys

(Brugmansia aurea)
Aukštoji brugmansija (Brugmansia arborea)
(Brugmansia ×candida)
(Brugmansia suaveolens)
(Brugmansia sanguinea)
(Brugmansia ×insignis)

Vikiteka: Brugmansija – vaizdinė ir garsinė medžiaga