Bristol Jupiter Bristol Jupiter JK KOP muziejuje HendoneTipasDevynių cilindrų žvaigždinis variklisKonstruktoriusGamintoj

Bristol Jupiter
"Bristol Jupiter" JK KOP muziejuje Hendone
Tipas	Devynių cilindrų žvaigždinis variklis
Konstruktorius
Gamintojas
Pradėtas naudoti	1918 m. spalio 28 d.
Galia	400 AG (300 kW) - 580 AG (430 kW)
Svoris	451 kg

„Bristol Jupiter“ – devynių cilindrų vienos žvaigždės fornos stūmoklinis radialinis vidaus degimo variklis, XX a. antrame – trečiame dešimtmečiuose gamintas Didžiosios Britanijos įmonėje „“, vėliau, pagal licenciją – ir kitose šalyse.

Variklis buvo sukurtas Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje. Pirmasis jo pavadinimas – „Cosmos Jupiter“. ilga atnaujinimų ir tobulinimo serija pavertė jį vienu geriausių savo eros variklių.

Viso D. Britanijoje ir, pagal licenciją Čekoslovakijoje („Walter“), Italijoje, Japonijoje, Jugoslavijoje, Lenkijoje („PZL“), Prancūzijoje („Gnome-Rhône 9 Jupiter“), SSRS („Švetsov M-22“) buvo pagminta daugiau nei 7100 įvairių modifikacijų „Jupiter“.

Bandymas sukurti „Jupiter“ modifikaciją su turbokompresoriumi, gavęs pavadinimą „Orion“, susdūrė su sukumais ir tokių variklių buvo pagaminta tik keletas. Pavadinimą „Orion“ vėliau „Bristol“ vėliau panaudojo konstrukciškai nesusijusiam turbosraigtiniam varikliui.

Varikliai buvo montuojami į daugelį orlaivių, vieni kurių buvo Lietuvos karo aviacijoje naudotų naikintuvų „Letov Š-20“ modifikacija Š-20J su įmonėje „Škoda“ pagamintu „Bristol Jupiter“ variantu (Lietuvoje neeksploatuota).

Konstrukcija ir gamyba

„Jupiter“ Pirmojo pasaulinio karo metais suprojektavo automobilių koncerno „Brazil Straker“ inžinierius Rojus Fedenas (angl. Roy Fedden), vėliau perėjęs dirbti į įmonę „Cosmos Engineering“.

Pirmasis „Jupiter“, surinktas 1918 m., buvo buvo komplektuojamas su trimis karbiuratoriais, kurių kiekvienas per indukcinėje kameroje esantį spiralinį deflektorių tiekė kuro mišinį trims iš devynių variklio cilindrų.

Po karo vyriausybei mažinant karines išlaidas „Cosmos Engineering“, negavusi užsakymų, bankrutavo 1920 m. Ją įsigijo „“. Viena svarbiausių įsigijimo priežasčių – siekis perimti perspektyvą „Jupiterio“ konstrukciją bei D. Britanijos Aviacijos ministerijos paskatinimas.

„Bristol“ pradėtas gaminti „Jupiter“ greitai tapo vienu patikimiausių variklių rinkoje. Tai buvo pirmasis oru aušinamas variklis, išlaikęs Aviacijos ministerijos sukurtą „pilno droselio testą“ (ilgalaikis darbas maksimaliu režimu), pirmasis, kuriame buvo įrengta automatinė galios kontrolė, ir pirmasis, sumontuotas oro laineriuose.

„Jupiter“ konstrukcija buvo gana standartiška savo laikotarpiui. Cilindrai buvo gaminami iš plieno. Pradžioje cilindrų galvutės buvo lietos, vėliau, atsižvelgiant į Karališkojo aviacijos instituto (angl. Royal Aircraft Establishment) tyrimų rezultatus – gaminamos iš aliuminio lydinio. 1927 m. dėl nepatenkinamos liejinių kokybės buvo pereita prie kaltinės galvutės konstrukcijos. „Jupiter VII“ konstrukcijoje atsirado mechaniškai varomas kompresorius, nuo „Jupiter VIII“ buvo pradėti montuoti reduktoriai. Variklio ypatybė buvo tuo metu retai kada naudoti keturi vožtuvai viename cilindre.

1925 m. Fedenas pradėjo kurti „Jupiter“ pakaitalą. Naudojant trumpesnius švaistiklius pavyko pasiekti didesnes apsukas, o, pridėjus kompresorių – padidinti galią. Naujasis, 1927 m. pradėtas gaminti, variklis gavo pavadinimą „“. 1927 m. tokiu pačiu būdu buvo sukurta sekanti modifikacija – „Bristol Pegasus“. Nei vienas variklis dar keletą metų pilnai nepakeitė „Jupiterių“.

1926 m. „Jupiter“ varikliu varomu lėktuvu „“ (Reg. Nr. G-EBGG) atliktas 25074 mylių (40353 km) nuotolio ištvermės skrydis. Jo metu „Jupiter“ dirbo 225 valandas ir 54 minutes be jokio dalių gedimo ar pakeitimo.

Licencinė gamyba

„Jupiter“ pagali licenciją buvo gaminami 14 šalių. Prancūzijoje „Gnome-Rhone“ gamino į civilinius orlaivius montuotą „“, kuris taip pat sėkmingai buvo eksportuojamas. Vokietijoje „Siemens-Halske“ gamino ir savarankiškai modifikavo šį variklį, galutiniu kurio evoliucijos rezultatu tapo Antrame pasauliniame kare naudotas "Bramo 323 Fafnir.

Japonijoje „Jupiter“ licencines versijas nuo 1924 m. gamino „“, jų pagrindu vėliau sukūrusi savo modelį „“. Lenkijoje variklį „“ („PZL Bristol Jupiter“), Italijoje – „Alfa Romeo“ („“), Čekoslovakijoje – „Walter“ („Walter Jupiter“). Daugiausiai licencinių variantų pagaminta Sovietų Sąjungoje, kur „Jupiter“ kopija „“ buvo montuojama į ketvirtos serijos naukintuvus „“ (pagaminti 55 vienetai). Šios serijos „I-16“ galima atpažinti pagal tai, kad juose nėra matomų išmetimo vamzdžių, suapvalinto NACA gaubto ir gaubtų sklendžių trūkumo – elementų, kurie atsirado tik varikliais „Shvetsov M-25“ varomuose penktosios ir vėlesnių serijų modeliuose (iš viso pagaminama >4500 vienetų).

„Jupiter“ gamyba tęsėsi nuo 1918 m. iki 1930 m.

Variantai

Buvo gaminama daug „Jupiter“ variantų, įskaitant 1926 m. pasirodžiusį „Bristol Orion“. Dėl metalurgijos technologijos keliamų problemų šio variklio su turbokompresoriumi varikliu buvo atsisakyta, pagaminus tik devynis variklius.

Brazil Straker (Cosmos) Jupiter I: (1918) 400 britiškų arklio galių (300 kW); surinkti tik du varikliai.
Cosmos Jupiter II: (1918) 400 britiškų arklio galių (300 kW); surinktas vienas variklis.
Bristol Jupiter II: (1923) 400 britiškų arklio galių (300 kW).
Bristol Jupiter III: (1923) 400 britiškų arklio galių (300 kW).

Bristol Jupiter IV: (1926) 430 britiškų arklio galių (320 kW); su keičiamu išmetimo vėlinimu ir Bristol Triplex karbiuratoriumi.
Bristol Jupiter V: (1925) 480 britiškų arklio galių (360 kW).
Bristol Jupiter VI: (1927) 520 britiškų arklio galių (390 kW); gaminami tiek didelio (6,3:1), tiek žemo (5,3:1) suspaudimo laipsnio variantai.
Bristol Jupiter VIA: (1927) 440 britiškų arklio galių (330 kW); „civilinė Jupiter VI“ versija.
Bristol Jupiter VIFH: (1932) 440 britiškų arklio galių (330 kW); „Jupiter VI“ modifikacija su dujiniu starteriu.
Bristol Jupiter VIFL: (1932) 440 britiškų arklio galių (330 kW); Jupiter VI versija, suspaudimo laipsnis 5,15:1.
Bristol Jupiter VIFM: (1932) 440 britiškų arklio galių (330 kW); Jupiter VI versija suspaudimo laipsnis 5,3:1.
Bristol Jupiter VIFS: (1932) 440 britiškų arklio galių (330 kW); Jupiter VI versija suspaudimo laipsnis 6,3:1.
Bristol Jupiter VIIIF
Bristol Jupiter VII: (1928) 375 britiškų arklio galių (280 kW); su kompresoriumi, suspaudimo laipsnis 5,3:1; taip pat gamina „Gnome-Rhone“ kaip 9ASB.
Bristol Jupiter VIIF: (1929)480 britiškų arklio galių (360 kW); „Jupiter VII“ versija su kaltomis cilindrų galvutėmis.

Bristol Jupiter VIIFP: (1930) 480 britiškų arklio galių (360 kW); „Jupiter VII“ versija su slėginiu tepimu.
Bristol Jupiter III: (1929) 440 britiškų arklio galių (330 kW); pirmoji versija su propelerio reduktoriumi; suspaudimo laipsnis 6,3:1.
Bristol Jupiter VIIIF: (1929) 460 britiškų arklio galių (340 kW); "Jupiter VIII|" versija su kaltomis cilindrų galvutėmis ir sumažintu suspaudimo laipsniu (5,8:1).
Bristol Jupiter VIIIFP: (1929) 460 britiškų arklio galių (340 kW); „Jupiter VIII“ versija su slėginiu tepimu (dėl daugelio gedimų tarpremontinis šio modelio resursas siekė tik 150 valandų).

Bristol Jupiter IX: 480 britiškų arklio galių (360 kW); suspaudimo laipsnis – 5,3:1.
Bristol Jupiter IXF: 550 britiškų arklio galių (410 kW); „Jupiter IX“ versija su štampuotomis cilindrų galvutėmis
Bristol Jupiter X: 470 britiškų arklio galių (350 kW); suspaudimo laipsnis – 5.3:1.
Bristol Jupiter XF: 540 britiškų arklio galių (400 kW); „Jupiter X“ versija su štampuotomis cilindrų galvutėmis
Bristol Jupiter XFA: 483 britiškos arklio galios (360 kW);
Bristol Jupiter XFAM: 580 britiškų arklio galių (430 kW);
Bristol Jupiter XFBM: 580 britiškų arklio galių (430 kW);
Bristol Jupiter XFS: Su kompresoriumi
Bristol Jupiter XI: Suspaudimo laipsnis – 5,15:1.
Bristol Jupiter XIF: 500 britiškų arklio galių (370 kW); suspaudimo laipsnis – 5,15:1.
Bristol Jupiter XIFA: 480 britiškų arklio galių (360 kW); „Jupiter XIF“ su reduktoriumi (0,656:1)
Bristol Jupiter XIFP: 525 britiškos arklio galios (391 kW); „Jupiter XIF“ versija su slėginiu tepimu.
Bristol Orion I: (1926) „Jupiter III“ su turbokompresoriumi; kūrimas nutrauktas.
Gnome-Rhône 9A Jupiter
Gnome-Rhône 9A Jupiter: Prancūzijoje gaminti licenciniai modeliai (9A, 9Aa, 9Ab, 9Ac, 9Akx ir 9Ad).
: Vokietijoje gamintos licencinės modifikacijos, kurių kulminacija tapo modelis „Bramo 323 Fafnir“.
Nakajima Ha-1 Kotobuki: Japonijoje nuo 1924 m. gamintas licencinis modelis („Nakajima“).
PZL Bristol Jupiter: Lenkijoje gamintas licencinis modelis.
Alfa Romeo Jupiter: Italijoje gamintas licencinis modelis, 420 D. Britanijos arklio galių (310 kW).
Alfa 126 R.C.35: Alfa Romeo sukurta modifikacija
Walter Jupiter: Čekoslovakijoje gamintas licencinis modelis („Walter“)
Shvetsov M-22: SSRS gamintas licencinis modelis
IAM 9AD Jupiter: Jugoslavijoje gamintas licencinis modelis, „Gnome-Rhône 9A“ kopija
SABCA Jupiter: Belgijoje gamintas licencinis modelis ("SABCA – Société Anonyme Belge de Constructions Aéronautiques)
Piaggio-Jupiter: Italijoje gamintas licencinis modelis. („Piaggio“)

Naudojimas

„Jupiter“ labiausiai išgarsėjo naudojimu maršrutu Londonas-Paryžius skraidžiusiuose laineriuose „“. Jie taip pat naudoti civiliniuose lėktuvuose „“ ir „“, „“ ir didžiulėje, dvylika variklių turėjusiose skraidančioje valtyje „“.

Variklis buvo kiek mažiau naudojamas kariniuose orlaiviuose – jie buvo montuojami į „“, „“ ir „“.

Iki 1929 m. „Bristol Jupiter“ buvo montuojami į 262 skirtingų tipų orlaivius. Prancūzijos spaudoje buvo teigiama, kad „Jupiter" ir jo licencijuotos versijos varė 80 % tų pačių metų Paryžiaus aviacijos parodoje eksponuotų orlaivių.

Cosmos Jupiter

Bristol Jupiter

Junkers F.13

Gnome-Rhone Jupiter

Švecov M-22

Kalinin K-12

Eksponuojami varikliai

„Bristol Jupiter VI“ – „Aerospace Bristol“ muziejuje, buvusiame „Bristol Airplane Company“ gamyklos komplekse Filtone (Bristolio priemiestis, Jungtinė Karalystė).
„Bristol Jupiter VIIF“ – „Shuttleworth“ kolekcijoje Old Warden mieste (Jungtinė Karalystė).
Bristol Jupiter VIIIF – Nacionalinio oro ir kosmoso muziejaus Steven F. Udvar-Hazy centre Vašingtono Dulles tarptautiniame oro uoste (Fairfax apygarda, Virdžinija, Jungtinės Valstijos).
Naikintuvas „Bristol Bulldog“ su varikliu „Jupiter VIIFP“ – Londono Karališkųjų oro pajėgų muziejuje (Hendonas, Jungtinė Karalystė).

Specifikacijos (Jupiter XFA)

Bendrosios characteristikoa

Tipas: Devynių cilindrų atmosferinis oru aušinamas žvaigždinis variklis
Cilindro skersmuo: 5,75 colio (146 mm)
Stūmoklio eiga: 7,5 colio (190 mm)
Darbinis tūris: 1753 kubinio colio (28,7 l)
Skersmuo: 54,5 colio (1 384 mm)
Sausas svoris: 995 svaro (451 kg)

Komponentai

Paskirstymo mechanizmas: Viršutinis vožtuvas, keturi vožtuvai cilindrui
Kompresorius: vieno greičio, vienos kameros
Kuro tipas: 73-77 oktanų benzinas
Aušinimo sistema: aušinamas oru

Galia

Galia:
- 550 AG (414 kW) esant 2 200 aps./min. 11 000 pėdų (3 350 m) aukštyje – maksimali galia, iki 5 min.
- 525 AG (391 kW) esant 2 000 aps./min. – maksimali ilgalaikė galia 11,000 pėdų (3 350 m) aukštyje
- 483 AG (360 kW) esant 2 000 aps./min. – kilimo galia
Specifinė galia: 0.,31 hp/in³ (14.4 kW/L)
Suspaudimo laipsnis: 5.3:1
Specifinė galia: 0,55 AG/svarui (0,92 kW/kg)

Bibliografija

Bridgman, L. (ed.) Jane’s Fighting Aircraft of World War II. New York: Crescent Books, 1998. ISBN ISBN
Lumsden, Alec. British Piston Engines and their Aircraft. Marlborough, Wiltshire: Airlife Publishing, 2003. ISBN ISBN .
Gunston, Bill. Development of Piston Aero Engines. Cambridge, England. Patrick Stephens Limited, 2006. ISBN ISBN
Gunston, Bill. World Encyclopedia of Aero Engines. Cambridge, England. Patrick Stephens Limited, 1989. ISBN ISBN

Išnašos

Flight 9 March 1939, pp.236-237
Gunston 1989, p.44.
Gunston 1989, p.31.
Bridgman (Jane’s) 1998, p.270.
„1926 | 0183 | Flight Archive“. www.flightglobal.com.
Gunston 1989, p.29.
Gunston 1989, p.104.
. aroca-qld.com. Suarchyvuotas originalas 2008-10-07. Nuoroda tikrinta 25 August 2007.
„Modeling the VVS: I-16 Development“.
Gunston 1989, p.158.
Lumsden 2003, p.101.
. National Air and Space Museum. Smithsonian Institution. Suarchyvuotas originalas 2019-07-21. Nuoroda tikrinta 13 May 2018.
„The Bristol Jupiter Aircraft Engine“. Air Power World. Nuoroda tikrinta 2 October 2017.
Gunston 2006, p.126
OKB YAKOVLEV, Yefim Gordon, Dmitriy Komissarov, Sergey Komissarov, 2005, Midland Publishing pp 28-29
„Things to See and Do“. Aerospace Bristol. Bristol Aero Collection Trust. Nuoroda tikrinta 13 May 2018.
„Bristol Bulldog MkIIA“. rafmuseum.org. Trustees of the Royal Air Force Museum. Nuoroda tikrinta 13 May 2018.
„Individual History: Bristol Bulldog MkIIA G-ABBB/'K2227', Museum Accession Number 1994/1386/A“ (PDF). rafmuseum.org. Trustees of the Royal Air Force Museum. Nuoroda tikrinta 13 May 2018.

[1] Flight 9 March 1939, pp.236-237

[2] Gunston 1989, p.44.

[3] Gunston 1989, p.31.

[4] Bridgman (Jane’s) 1998, p.270.

[5] „1926 | 0183 | Flight Archive“. www.flightglobal.com.

[6] Gunston 1989, p.29.

[7] Gunston 1989, p.104.

[aroca-qld.com-8] . aroca-qld.com. Suarchyvuotas originalas 2008-10-07. Nuoroda tikrinta 25 August 2007.

[9] „Modeling the VVS: I-16 Development“.

[10] Gunston 1989, p.158.

[11] Lumsden 2003, p.101.

[UdvarHazy-12] . National Air and Space Museum. Smithsonian Institution. Suarchyvuotas originalas 2019-07-21. Nuoroda tikrinta 13 May 2018.

[13] „The Bristol Jupiter Aircraft Engine“. Air Power World. Nuoroda tikrinta 2 October 2017.

[14] Gunston 2006, p.126

[15] OKB YAKOVLEV, Yefim Gordon, Dmitriy Komissarov, Sergey Komissarov, 2005, Midland Publishing pp 28-29

[16] „Things to See and Do“. Aerospace Bristol. Bristol Aero Collection Trust. Nuoroda tikrinta 13 May 2018.

[17] „Bristol Bulldog MkIIA“. rafmuseum.org. Trustees of the Royal Air Force Museum. Nuoroda tikrinta 13 May 2018.

[18] „Individual History: Bristol Bulldog MkIIA G-ABBB/'K2227', Museum Accession Number 1994/1386/A“ (PDF). rafmuseum.org. Trustees of the Royal Air Force Museum. Nuoroda tikrinta 13 May 2018.