Beriliozė

Beriliozė (lot. berylliosis) – berilio sukeliama sunki profesinė liga, kuria serga aviacijos, elektronikos, branduolinės energetikos darbuotojai.

Berilis bei jo junginiai į žmogaus organizmą patenka pro kvėpavimo takus, odą, burną, jungiasi su audinių baltymais ir kaupiasi plaučiuose, kepenyse, inkstuose, limfmazgiuose, kauluose. Ūmus apsinuodijimas pasireiškia karščiavimu, stipriu kosuliu, skrepliavimu, dusuliu, . Nuo ūmios beriliozės neretai mirštama. Mažos berilio koncentracijos sukelia lėtinį apsinuodijimą. Ryšio tarp darbo trukmės užterštoje aplinkoje ir ligos sunkumo nėra.

Beriliozės požymiai: silpnumas, kosulys, dusulys, skausmas krūtinėje, staigiai krintanti kūno masė, vėliau atsirandantys kvėpavimo ir širdies nepakankamumas. Liga gydoma gliukokortikoidais, naudojamos simptominės priemonės.

Šaltiniai

1. Beriliozė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003