Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Berenikė Βερενίκη, Berenice Troglodytica, Baranis

„Netyroji įlanka“ kurios pakrantėje stovėjo Berenikė
Berenikė
Koordinatės	23°54′38″ š. pl. 35°28′34″ r. ilg. / 23.91056°š. pl. 35.47611°r. ilg. / 23.91056; 35.47611
Vieta	Egiptas, Raudonosios Jūros muchafaza
Regionas	Aukštutinis Egiptas
Istorija
Statytojas	Ptolemėjas II Filadefas
Medžiaga	smiltainis, klintis
Pastatytas	275 m. pr. m. e.
Sugriautas	VI a.
Laikotarpis	antika
Tauta	egiptiečiai, romėnai, graikai
Informacija
Kasinėjimų datos	1818, 1994 m.

Berenikė arba Trogloditų Berenikė (sen. gr. Βερενίκη, arab. برنيس‎ = Baranis, lot. Berenice Troglodytica – 'urvinių Veronika') – senovės uostmiestis Raudonosios jūros pakrantėje, dabartinio Egipto pietryčiuose, 260 km į rytus nuo Asuano, prie iškyšulio ir „Netyrosios įlankos“ (lot. Sinus Immundus). Tai buvo toliausiai į pietus nutolęs Romos imperijos uostas.

Tai buvo klestintis antikinis uostas, aprašytas įvairių antikinių autorių – Strabono, Plinijaus Vyresniojo, . Uostą 275 m. pr. m. e. įkūrė Ptolemėjas II Filadefas ir pavadino savo motinos garbei. Troglodytica pavadinta, matyt, pagal vietos gyventojus, gyvenusius urvuose (tiesa, pirmuosiuose šaltiniuose minima kaip Trogodytai). Apylinkėse buvo kasami smaragdai, topazai. Pro Berenikę ėjo svrabus prekybinis kelias iš Viduržemio jūros šalių ir Egipto į Etiopiją, Arabiją, Indiją. Uostas buvo pasiekiamas 11 dienų keliu iš (Kifto) prie Nilo upės. Per dykumas einančiame kelyje buvo įrengti šuliniai, nakvynės vietos. Tarp I a. pr. m. e. ir II a. Berenikė buvo vienas pagrindinių prekybos taškų tarp Aukštutinio Egipto, Arabijos ir Indijos. 137 m. imperatorius Adrianas įrengė Adriano kelią (Via Hadriana), sujungusį Berenikę su (prie Nilo). „Eritrėjos jūros periple“ rašoma, kad Berenikė esanti tuoj į šiaurę nuo berberų šalies (). VI a. Berenikė buvo apleista.

1818 m. Berenikę atrado italų archeologas Džiovanis Batista Belconis. Rastos šventyklos ir jos skulptūrų liekanos, Tiberijaus vardo, graikiški ir egiptietiški įrašai. Vėliau tyrinėjant rasta prekių iš Malabaro kranto (pipirų, indiškų krepšių, tekstilės, indų, tikmedžio, kokosų, brangakmenių, tamiliškų įrašų), ladano, dervos.