Gypaetus barbatusAvėdraAnt pavojaus išnykti ribosMokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia Tipas Chordiniai Chord

Gypaetus barbatus

Avėdra

Ant pavojaus išnykti ribos

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Paukščiai ( Aves)
Būrys:	Vanaginiai paukščiai ( Accipitriformes)
Šeima:	Vanaginiai ( Accipitridae)
Pošeimis:	( Gypaetinae)
Gentis:	Avėdros ( Gypaetus)
Rūšis:	Avėdra ( Gypaetus barbatus)

Binomas

Gypaetus barbatus
Linnaeus, 1758

Avėdrų paplitimo arealas

Avėdra (Gypaetus barbatus) – vanaginių paukščių (Accipitriformes) būrio, pošeimio plėšriųjų paukščių rūšis, paplitusi Europos, Azijos ir Afrikos žemynuose.

Kūno sandara

Avėdros kūno ilgis 94–125 cm, išskleistų sparnų plotis 2,31–2,83 m. Sveria 4,5–7,8 kg (vidutiniškai – 6,2 kg). Patelės kiek stambesnės už patinus, stambiausi individai aptinkami Himalajuose. Priešingai nei kitų grifų, avėdros galva plaukuota. Suaugusio grifo sparnai ir nugara tamsiai rudi, krūtinė, papilvė, kaklas, galva – šviesiai rudos, karamelinės, pereinančios į balkšvą spalvos. Aplink akis – juodas dryžis. Po snapu būna nedidelis plunksnų kuokštas, primenantis barzdą. Jauniklio plunksnos tamsiai rudos, šviesios dalys išryškėja po 5 metų.

Paplitimas

Avėdros sutinkami kalnuotose šiltesnio klimato Eurazijos ir Afrikos vietose. Europoje gyvena Alpėse, Pirėnuose, Kaukazo kalnuose; Azijoje – Elburso, Zagroso, Himalajų, Hindukušo, Altajaus kalnuose bei mažesniuose masyvuose Vidurinėje Azijoje bei Artimuosiuose Rytuose; Afrikoje – Atlaso, Drakono kalnuose, Etiopijos kalnyne, kitur Rytų Afrikoje. Įsikuria aukštuose kalnuose ant stačių atbrailų šalia kanjonų, tarpeklių, taip pat giliuose vadžiuose, prie aukštikalnių pievų. Laikosi atokiose nuo žmonių vietovėse. Paprastai skraido tik virš medžių ribos, gali pakilti į virš 7 km aukštį. Daugelyje savo arealo vietų rūšis nyksta (dideliuose plotuose jau išnyko) dėl medžioklės bei žmonių, infrastruktūros (ypač elektros linijų) veržimosi į šių paukščių gyvenamas vietas.

Mityba

Avėdra – maitėdis. Minta daugiausia kritusių nedidelių atrajotojų (pvz., avių) kaulų čiulpais. Didelius kaulus sutrupina mėtydamas iš aukštai ant akmenų. Kartais gali užpulti gyvus žinduolius, driežus, ypač mėgsta vėžlius (mėtydami iš didelio aukščio ant uolų, avėdros sutrupina jų kiautus). Retai pasitaiko, jog užpuola antilopes ar kalnų ožius.

Dauginimasis

Laikosi pavieniui, poras sudaro tik perėjimo laikotarpiu. Lizdą krauna sunkiai pasiekiamose vietose, virš skardžių, ant atbrailų. Patelė deda 1–2 kiaušinius, kuriuos peri 53–60 dienų. Išsiritę jaunikliai apsiplunksnuoja po 100–130 dienų. Jaunikliai su tėvais laikosi iki 2 metų. Gamtoje išgyvena ~21 metus, nelaisvėje – iki 45 m.

Kultūroje

Avėdros minimos senovės graikų, persų, žydų tekstuose. avėdros yra mitinio provaizdis.

Taip pat skaityti

Šaltiniai

Ferguson-Lees, James; Christie, David A. (2001). Raptors of the World. Illustrated by Kim Franklin, David Mead, and Philip Burton. Houghton Mifflin. p. 417.
Antor, Ramón J.; Margalida, Antoni; Frey, Hans; Heredia, Rafael; Lorente, Luis; Sesé, José Antonio (July 2007). „First Breeding Age in Captive and Wild Bearded Vultures“. Acta Ornithologica. 42 (1): 114–118.

Vikiteka: Avėdra – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] Ferguson-Lees, James; Christie, David A. (2001). Raptors of the World. Illustrated by Kim Franklin, David Mead, and Philip Burton. Houghton Mifflin. p. 417.

[2] Antor, Ramón J.; Margalida, Antoni; Frey, Hans; Heredia, Rafael; Lorente, Luis; Sesé, José Antonio (July 2007). „First Breeding Age in Captive and Wild Bearded Vultures“. Acta Ornithologica. 42 (1): 114–118.