Barštynas

Barštynas (lenk. Bartoszyce, vok. Bartenstein), kitaip Bartošicė – miestas Lenkijos šiaurėje, Varmijos Mozūrų vaivadija, netoli Rusijos Federacijos Kaliningrado sr. sienos, prie Alnos upės; apskrities miestas. 26 400 gyv. (2001 m.).

Barštynas lenk. Bartoszyce
Lidzbarko vartai
Barštynas 54°15′00″ š. pl. 20°49′00″ r. ilg. / 54.25000°š. pl. 20.81667°r. ilg. / 54.25000; 20.81667 (Barštynas)
Laiko juosta: () ------ vasaros: ()
Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Varmijos Mozūrų vaivadija
Gyventojų (2006)	25 423
Plotas	11 km²
Tankumas (2006)	2 311 žm./km²
Vikiteka	Barštynas

Istorija

Miesto pradžia – Bartenšteino kryžiuočių pilis, pastatyta 1240 m. prūsų bartų genties piliavietėje ir nugriauta 1454 m. Prie jos kūrėsi vokiečių kolonistų gyvenvietė, pirmąkart paminėta 1249 m. Ji 1326 m. gavo miesto teises. 1390-1391 m., antrąkart traukdamasis pas kryžiuočius, pilyje gyveno Vytautas Didysis su šeima ir palyda. Per Trylikos metų karą (1454-1466 m.) Barštynas buvo Prūsų sąjungos pusėje. Nuo 1525 m. Prūsijos kunigaikštystės miestas.

Iki Antrojo pasaulinio karo buvo gerai išlikęs senovės miestas ir jo įtvirtinimai, per karą rusai sunaikino beveik 2/3 senovės pastatų, tačiau išliko gotikinių bažnyčių ir kitų paminklų. 1945 m. Barštynas atiteko Lenkijai.

Ekonomika

Yra trikotažo, elektromechanikos, maisto pramonė, metalo ir medžio apdirbimas, mašinų, statybinių medžiagų gamyba. Vyksta kasmetinės tarptautinės pasienio mugės.

Architektūra

Bažnyčios: gotikinė Šv. Jono ir Čenstakavos Dievo Motinos (statyta 1332 m., perstatyta 1732 m.), vėlyvosios gotikos Šv. Jono Krikštytojo (1484 m.), neogotikinė Šv. Brunono (XIX a.). 1354 m. statytos miesto sienos griuvėsiai.

Šaltiniai

1. Barštynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 678 psl.