Balys Pakštas

Balys Pakštas (1905 m. liepos 20 d. Krasnojarske, Sibiras – 1990 m. balandžio 10 d. Čikagoje) – smuikininkas, lietuvių liaudies instrumentų puoselėtojas, dirigentas.

Biografija

1911 m. su tėvais grįžo į Lietuvą. Baigęs Šeduvos progimnaziją, 1924 m. įstojo į Šiaulių mokytojų seminariją, privačiai mokėsi smuikuoti. Vėliau mokėsi S. Daukanto mokytojų seminarijoje Kaune, smuikuoti mokėsi pas M. Leškevičių ir V. Motiekaitį, griežė seminarijos styginių orkestre. 1926 m. subūrė pramoginės muzikos orkestrą, griežė klubuose ir restoranuose, dirbo kino studijoje. 1927 m. pašauktas atlikti karinę tarnybą Marijampolėje, griežė smuiku 9-(ojo pulko styginių orkestre. Atlikęs karinę tarnybą, grįžo į Kauną, Šaulių namuose suorganizavo orkestrą ir griežė įvairiuose restoranuose. 1934–1939 m. mokėsi Klaipėdos muzikos mokykloje (smuikuoti mokė P. Matiukas, o teorinių disciplinų J. Karosas), griežė „Viktorijos" restorane. 1939 m. grįžęs į Kauną, vėl suorganizavo naują orkestrą.

Nuo 1940 m. pradėjo griežti „Valgio“ restorane Vilniuje. Netrukus pakviestas dirbti Vilniaus filharmonijos dainų ir šokių liaudies ansamblio koncertmeisteriu (meno vadovas J. Švedas). Pradėjo domėtis lietuvių liaudies instrumentais, patobulino Sekminių ragelį. Ansamblis pastatė G. Veličkos muzikinį montažą „Kaimo vestuvės“ (premjera 1941 m. d.) ir koncertavo daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių. 1943 m. ansamblis buvo išsisklaidęs ir B. Pakštas kurį laiką dirbo filharmonijos orkestre ir Vilniaus operos chore. Ansamblį atgaivinus, 1944 m. liepos 2 d. pastatytas K. Inčiūros veikalas „Joninės“. 1944 m. liepos 20 d. vokiečiai B. Pakštą suėmė Šeduvoje ir išvežė į Tauragę, o netrukus į Vokietiją – Štetino kareivines. Čia buvo apie 1000 lietuvių. Vokiečiams leidus, iš jų atrinko apie 60 balsingų vyrų ir pradėjo choro repeticijas. Bet po mėnesio B. Pakštas buvo išvežtas į Henfossę – Norvegija. Čia surinko įvairių instrumentų ir subūrė orkestrėlį, su kuriuo koncertavo vokiečiams ir norvegams. Pasibaigus karui, pateko į Svelviko stovyklą, kur su J. Grimskiu suorganizavo didelį vyrų chorą ir orkestrėlį, 1945 m. spalio mėn. surengė keletą koncertų. Vėl atvykęs į Vokietiją, 1945–1949 m. buvo aktyvus Wiesbadeno lietuvių tautinio ansamblio dalyvis (vadovai G. Velička ir S. Sodeika). Prie choristų ir šokėjų sudarė kanklių, lamzdelių, ragelių ir birbynių orkestrą. Ansamblis pastatė G. Veličkos veikalus „Atsisveikinimas“ ir „Nemunas žydi", įvairiose stovyklose surengė per 500 koncertų. Prieš išvykdamas į JAV, Seligenstadto stovykloje suorganizavo nedidelį pramoginį orkestrą ir nemažai koncertavo.

Kunigo V. Katarskio pakviestas, 1949 m. su orkestru atvyko į JAV ir apsistojo Deitone, OH, kur įsijungė į lietuvių kultūrinę veiklą – giedojo bažnyčios chore, su orkestru rengė koncertus. Pakviestas A. Kairio, 1950 m. su orkestru persikėlė į Čikagą, IL. Čia nemažai koncertavo ir dalyvavo įvairiuose tautiniuose renginiuose. Iš gauto pelno poetui B. Brazdžioniui paskyrė 500 dolerių literatūrinę premiją. Pradėjus organizuoti Čikagos lietuvių jaunimo tautinį ansamblį, B. Pakštas buvo pakviestas jo meno vadovu ir dirigentu. Į ansamblį susibūrė iki 200 dainininkų, šokėjų ir muzikantų. 1955 m. gegužės 1 d. Motinos dienos proga ansamblis surengė savo pirmąjį koncertą. Vėliau surinko daug įvairių lietuvių liaudies instrumentų ir įkūrė „Aušros“ orkestrą, kuris talkino „Dainavos“ meno ansambliui ir chorams, daug koncertavo. Pats B. Pakštas reiškėsi ir kaip smuikininkas, grojo Sekminių rageliu ir saksofonu, dalyvavo radijo ir televizijos laidose, skaitė paskaitas apie lietuvių liaudies instrumentus. 1969 m. su Sekminių rageliu, pagamintu Norvegijoje, įgrojo 19 lietuvių liaudies dainų į magnetofono juostą, išleido plokštelę „Eikime mudu abudu". Su vokaliniais ir instrumentiniais ansambliais dalyvavo lietuvių dainų šventėse, kituose tautiniuose renginiuose. Visur jam padėjo žmona Emilija Kušleikaitė-Pakštienė, dukros Emilija Pakštaitė-Sakadolskienė – pedagogė ir chorvedė, Rūta Marija Pakštaitė-Cole, garsi dainininkė (sopranas). 1985 m. B. Pakštas su dukterimis lankėsi Lietuvoje, dalyvavo respublikinėje dainų šventėje Vilniuje.

Šaltiniai

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.