Baltarusijos–Lietuvos santykiai

Baltarusijos–Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Baltarusijos ir Lietuvos. Oficialūs tarptautiniai santykiai de facto užmegzti 1991 m. spalio 24 d., Lietuvai ir Baltarusijai pasirašius Deklaraciją dėl geros kaimynystės santykių principų. 1991 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pripažino Baltarusijos, tų pačių metų gruodžio 27 d. Lietuvos nepriklausomybę pripažino Baltarusijos Aukščiausioji Taryba. 1992 m. gruodžio 30 d. Minske susitarta dėl diplomatinių santykių užmezgimo.

	Baltarusijos–Lietuvos santykiai
Lietuva (oranžinė) ir Baltarusija (žalia) pasaulio žemėlapyje
Pagrindinės datos:
• Deklaracija dėl geros kaimynystės santykių principų: 1991 m. spalio 24 d.
• De jure pripažinimas iš Lietuvos pusės: 1991 m. gruodžio 20 d.
• De jure pripažinimas iš Lietuvos pusės: 1991 m. gruodžio 27 d.
• Diplomatinių santykių užmezgimas: 1992 m. gruodžio 30 d. d.
Prekybos apimtys (2022):
• Lietuva → Baltarusija: 1,45 mlrd. eur.
• Baltarusija → Lietuva: 0,77 mlrd. eur.
Turistų srautai:
• Lietuva → Baltarusija: nėra duomenų
• Baltarusija → Lietuva (2022): 42 458

Glaudūs santykiai tarp lietuvių ir baltarusių (rusėnų) siekia XIII a. 1918 m. valstybėms paskelbus nepriklausomybę, būta nemažai kontaktų tarp naujųjų valstybių, tuo metu tarp baltarusių politikų buvo populiari sąjunginės Lietuvos-Baltarusijos idėja.

Lietuva su Baltarusija turi 678,82 km ilgio sieną – ilgiausią tarp visų Lietuvos kaimynių.

Baltarusijos ambasada Vilniuje (Mindaugo g.)

Lietuva savo šalies ambasadą turi Minske (dabartinis ambasadorius – ), o Vilniuje yra įsikūrusi Baltarusijos ambasada (dabartinis ambasadorius – Valerij Baranovskij). Klaipėdoje yra įkurtas Baltarusijos garbės konsulatas, Gardine – Lietuvos konsulatas. Lietuvai taip pat yra akredituotas gynybos atašė.

Abi šalys yra Jungtinių Tautų, kitų tarptautinių organizacijų narės.

Lietuvoje baltarusiai yra trečia gausiausia tautinė mažuma – sudaro 1,2 % gyventojų (2011 m. surašymo duomenimis). Baltarusiai yra antra gausiausia imigrantų grupė po ukrainiečių. Veikia Baltarusijos lietuvių bendruomenė.

Santykių istorija

Kontaktai iki 1795 m.

Mindaugo valdoma LDK dar XIII a. ėmė prijungti rytinių slavų žemes. Pradžioje prijungtos buvusios Polocko, Minsko, Turovo kunigaikštystės. Tuo tarpu archeologiniai ir kalbotyriniai duomenys rodo santykius egzistavus ir iki tol. 1566–1772 m. iš devynių LDK vaivadijų šešios buvo rusėniškos.

Kontaktai Rusijos imperijos sudėtyje

Po ATR padalijimų visos baltarusiškos ir didžioji dalis lietuviškų žemių įėjo į Rusijos imperijos sudėtį. Baltarusijos ir Lietuvos bajorai, valstiečiai bei miestiečiai kartu gynė LDK, dalyvaudami bendruose 1830–31 ir 1863–64 metų sukilimuose.

Kontaktai įkuriant nepriklausomas respublikas ir Tarpukariu

Glaudesniam lietuvių ir baltarusių bendradarbiavimui trukdė skirtingos valstybingumo vizijos – dauguma lietuvių siekė tautinės valstybės, baltarusių – sąjunginės. Baltarusijos Liaudies Respublika gyvavo trumpai, dėl Vilniaus reikšmingumo baltarusių kultūrai šiam miestui pretenzijų turėjo ir baltarusių valstybininkai. Baltarusijoje valdžią paėmus bolševikams lietuvių ir baltarusių komunistų buvo mėginamas įkurti Litbelas.

Kita vertus, baltarusių tautinė mažuma dalyvavo visuomeniniame tuometės Lietuvos gyvenime. 1917–1918 m. Kaune veikė baltarusių draugija, o 1932–1935 m. Kaune veikė baltarusių kultūros ir švietimo draugija.

1939 m. SSRS užpuolus rytinę Lenkijos dalį, Raudonosios Armijos rugsėjo 19 d. užimtas Vilnius laikinai buvo tapęs pavaldus Baltarusijos TSR. Spalio 27 d. buvo prijungtas prie Lietuvos pagal Lietuvos–TSRS savitarpio pagalbos sutartį. Po Lietuvos okupacijos Lietuvos TSR buvo perduota ir dalis kitų Baltarusijai iš Lenkijos perimtų žemių – Druskininkai, Švenčionių rajonas.

Kontaktai sovietinės okupacijos laikotarpiu

Antrosios Lietuvos sovietinės okupacijos metais Lietuvoje kilus partizaniniam judėjimui, dalis lietuvių partizanų veikė pasienio srityse Baltarusijos teritorijoje. Baltarusijoje taip pat veikė antisovietiniai partizanų būriai, su jais ryšį palaikė Vytauto rinktinės Dzūkijoje būriai. 1948 m. Tigro rinktinėje veikė poskyriai gudų ir lenkų reikalams, kurių vienas tikslų – palaikyti ryšį su kitataučiais partizanais.

Tęsiantis sovietinei okupacijai paspartėjo baltarusių migracija į Lietuvos TSR teritoriją. 1989 m. surašymo duomenimis, baltarusiai sudarė 1,7 proc. gyventojų.

XX a. devintajame dešimtmetyje Sąjūdis užmezgė glaudžius kontaktus su nepriklausomybės siekusio . 1988 m. Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime kalbėjo ir Baltarusijos liaudies fronto atstovai.

Santykiai atkūrus nepriklausomybę

Lietuvos ambasada Minske

1992 m. gruodžio 30 d. Minske susitarta dėl diplomatinių santykių užmezgimo. 1995 m. abiejų šalių prezidentai Algirdas Brazauskas ir Aleksandras Lukašenka pasirašė sutartį „Dėl geros kaimynystės ir bendradarbiavimo“, vėliau įvyko keletas aukščiausio rango valstybės vadovų vizitų. Nuo 2007 m. vyksta reguliarūs abiejų šalių vyriausybių vadovų susitikimai.

Nors didesnių teritorinių ginčų išvengta, dar 1992 m. Baltarusijos užsienio reikalų ministras buvo pareiškęs, jog „Vilniaus kraštas turi priklausyti Baltarusijai“, tačiau vėliau ministerija Lietuvos atsiprašė.

2009 m. Daliai Grybauskaitei tapus prezidente pradžioje aktyviai siekta gerinti santykius su Baltarusija. Valstybinio vizito prezidentės kvietimu 2009 m. rugsėjo 15 d. atvyko Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, 2010 m. spalio mėn. su darbiniu vizitu Baltarusijoje apsilankė ir Lietuvos prezidentė. Santykių gerėjimas ilgai netruko. 2017 m. prezidentė Daliau Grybauskaitė vertindama Rusijos įtaką Baltarusijoje pareiškė, kad „Baltarusijoje šeimininkauja Maskva, o ne Minskas“.

Santykius temdo tai, kad Baltarusija atsisako išduoti likusius sausio 13 įvykių organizatorius. 1992 m. į Baltarusiją nuvykę Lietuvos generalinės prokoratūros atstovai pateikė prašymą išduoti daugiau kaip dešimt įtariamų asmenų, į ką, anot visų trijų Lietuvos delegatų (A. Paulausko, K. Beitingio ir K. Vagnerio) Baltarusijos prokurorai atsakė labai geranoriškai. Dalis pagrindinių kaltinamųjų, įskaitant Mykolą Burokevičių, buvo sulaikyti 1994 m. Tuo tarpu vienas Baltarusijoje gyvenančių įtariamųjų, tuomečiam garnizonui vadovavęs , Baltarusijoje A. Lukašenkos paskyrimu ėjo gynybos ministro patarėjo pareigas..

Minsko nepasitenkinimą kelia Lietuvoje rengiami forumai, į kuriuos kviečiami Aliaksandrui Lukašenkai prieštaraujantys opozicijos atstovai, veikia opozicinis Europos humanitarinis universitetas (kuriame be lietuvių, anglų bei rusų dėstomųjų kalbų yra dėstoma ir baltarusių kalba).

Pastaruoju metu įtampą kelia Baltarusijoje statoma Astravo atominė elektrinė, kurią Lietuva laiko nesaugiu objektu. Šiuo metu Lietuvos ir Baltarusijos santykius įvairiose srityse reglamentuoja 27 dvišalės sutartys. Be Astravo AE statybos santykius aptemdė 2017 m. vykdytos didelio masto bendros karinės pratybos su Rusija „Zapad 2017“.

Po prieštaringai vertintų 2020 metais vykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos oficialiai laimėjo Aliaksandras Lukašenka, į Lietuvą pasitraukė pagrindinė Baltarusijos prezidento oponentė rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja.

Tarp valstybių pasirašytos sutartys dėl prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo, dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo, dėl investicijų skatinimo ir apsaugos bei dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje.

2021 m. vasarą santykiai tarp Lietuvos ir Baltarusijos itin paaštrėjo dėl migrantų krizės, kai Baltarusijos iniciatyva į Lietuvos Respublikos teritoriją pradėjo masiškai plūsti nelegalūs imigrantai. Dėl šių įvykių pirmą kartą Lietuvos Respublikos istorijoje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis.

2023 m. sausio 18 d. Lietuvos Vyriausybė nusprendė denonsuoti 2006 m. birželio 1 d. Vilniuje pasirašytą susitarimą su Baltarusija dėl bendradarbiavimo per sieną principų. Pagal sprendimą, nustojo galioti pasirašytas Lietuvos ir Baltarusijos vyriausybių susitarimas, kuriame nustatytos bendradarbiavo per sieną sritys.

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai

Pasirašyta dvišalė sutartis dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje. Vilniuje veikia baltarusių gimnazija (Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimnazija), baltarusiškas Europos humanitarinis universitetas.

Ekonominis bendradarbiavimas

2022 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Baltarusijos siekė 2,2 mlrd. eurų, o Baltarusija buvo 14-a pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė.

Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Baltarusiją.

• Eksportas sudaro 1,45 mlrd. eurų (iš jų lietuviškų prekių eksportas - tik 78,2 mln. eurų); Baltarusija yra dešimta pagal dydį eksporto partnerė.
• Importas sudaro 769,5 mln. eurų ir pastaraisiais metais mažėja; Baltarusija yra 18-a pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojami produktai: mediena ir jos dirbiniai, medžio anglys (19%), gyvūniniai, augaliniai riebalai (14%), maisto pramonės liekanos, atliekos, parašai gyvūnams (11%), geležis ir plienas (10%), baldai, miegamojo reikmenys, apšvietimo įranga (6%).

Nepaisant sumažėjusių prekybos apimčių tiesioginės investicijos tarp abiejų šalių augo. Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Baltarusija yra 17-a (investicijos siekia 320 mln. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų dydis Baltarusijoje 2022 m. buvo 180 mln. eurų (devinta vieta pagal apimtį).

Lietuvos vystomasis bendradarbiavimas su Baltarusija vyksta nuo 2002 m. ir Baltarusija yra viena daugiausiai Lietuvos paramos gaunančių šalių. Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis 2002–2018 m. įgyvendinti 327 projektai už daugiau nei 4,07 mln. eurų. Be jų dar vykdomi regioniniai projektai, skirti nepriklausomos žiniasklaidos ir demokratinių procesų stiprinimui Europos Sąjungos Rytų partnerystės šalyse, įskaitant Baltarusiją.

Baltarusija yra 5-a atvykstamojo turizmo rinka Lietuvoje. 2022 m. Lietuvoje lankėsi 97 448 Baltarusijos turistai.

Turizmas

Metai	2020	2022
Turistai	45 248	97 448

Pilietiniai mainai

Be baltarusių kilmės Lietuvos piliečų Lietuvoje taip pat gyvena gan daug Baltarusijos piliečių. Jų skaičius išaugo po numalšintų masinių protestų 2020 m. Tuo tarpu tarp Baltarusijoje gyvenančių Lietuvos piliečių stebima atvirkščia demografinė dinamika - jų ženkliai sumažėjo lyginant 2016 m. ir 2022 m. laikotarpius.

Metai	2016	2020	2021	2022
Baltarusijos piliečių skaičius Lietuvoje	6101	17 769	23 440	31 028
Lietuvos piliečių skaičius Baltarusijoje	8 034	5133	4 965	4 636

Pasiuntinių sąrašas

Pasiuntiniai Baltarusijoje

• 1993–1994 m. – Alfonsas Augulis, laikinasis reikalų patikėtinis
• 1994–1998 m. – Viktoras Baublys, ambasadorius
• 1999–2005 m. – Jonas Paslauskas, ambasadorius
• 2005–2006 m. – Petras Vaitiekūnas, ambasadorius
• 2006–2007 m. – , ministras patarėjas
• 2007–2012 m. – Edminas Bagdonas, ambasadorius
• 2012 m. rugpjūčio-gruodžio mėn. – Linas Antanas Linkevičius
• 2013–2016 m. – Evaldas Ignatavičius
• nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. – .

Generaliniai konsulai Gardine

• 2008–2011 m. – Rimantas Latakas
• 2012–2015 m. –
• 2015–2020 m. –
• nuo 2020 m. –

Pasiuntiniai Lietuvoje

• (1993–1998) У
• (1998–2005)
• (2006–2013)
• (2013–2019)
• (ambasadorius nuo 2019 m.)

Lietuvos ordinų kavalieriai baltarusiai ir Baltarusijos ordinų kavalieriai lietuviai

Iš viso 14 Baltarusijos piliečių yra Lietuvos ordinų kavalieriai..

• , Sausio 13-osios atminimo medalis, 1992 m.
• , Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis, 2007 m.
• , Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis, 2007 m.
• , Sausio 13-osios atminimo medalis, 1992 m.
• , LDK Gedimino ordino medalis, 2002 m.
• , Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius, 2012 m.
• , Sausio 13-osios atminimo medalis, 1992 m.
• , Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius, 2005 m.
• Marija Kruopienė, LDK Gedimino ordino medalis, 1995 m.
• , Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius, 2008 m.
• , Sausio 13-osios atminimo medalis, 1992 m.
• Stanislav Šuškevič, Vytauto Didžiojo ordino Komandoro kryžius, 2010 m.
• , Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius, 2003 m.
• , LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius, 1998 m.

Taip pat yra Baltarusijos ordinais apdovanotų Lietuvos piliečių (pvz., Valerij Tretjakov).

Šaltiniai

1. . Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Suarchyvuotas originalas 2016-07-05. Nuoroda tikrinta 2023-06-15. {{}}: Cite has empty unknown parameter: |4= ()
2. http://lithuania.mfa.gov.by/lt/bilateral_relations/
3. [1]
4. Lietuvos partizanų Tigro rinktinė: pavaldumas, struktūra ir veikimo teritorija. , Genocidas ir rezistencija, 2006 m.
5. [2] 2018-10-23 iš Wayback Machine projekto.
6. http://lithuania.mfa.gov.by/lt/bilateral_relations/
7. „Nelengva geros kaimynystės pradžia. Baltarusija“. lrt.lt. 2016-11-06. Nuoroda tikrinta 2024-02-15.
8. „D. Grybauskaitė: Baltarusijoje šeimininkauja Maskva, o ne Minskas“. Kauno diena. 2017-11-24. Nuoroda tikrinta 2024-02-15.
9. „. Baltarusija stoja Sausio 13-osios įtariamųjų pusėn“. alfa.lt. 2009-11-24. Nuoroda tikrinta 2024-02-15.
10. [3]
11. „L. Linkevičius: po spaudimo Baltarusiją palikusi S. Cichanouskaja Lietuvoje yra su savo vaikais“. alfa.lt. 2020-08-11. Nuoroda tikrinta 2024-02-15.
12. „Pirmasis toks sprendimas Lietuvos istorijoje – Seimas paskelbė nepaprastąją padėtį“. lrt.lt. 2021-11-09. Nuoroda tikrinta 2024-02-15.
13. „Lietuvos Vyriausybė atšaukė bendradarbiavimo su Baltarusija susitarimą“. lrt.lt. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. 2023-01-18. Nuoroda tikrinta 2024-02-15.
14. [4] 2020-10-24 iš Wayback Machine projekto.
15. Migracijos metraštis 2016 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
16. Migracijos metraštis 2019 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
17. Migracijos metraštis 2020 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
18. Migracijos metraštis 2021 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
19. [5] 2021-12-11 iš Wayback Machine projekto. (Ambasados Baltarusijoje inf.)
20. Baltarusijos ambasados informacija
21. Apdovanotų asmenų duomenų bazė 2020-10-15 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

Taip pat žiūrėkite

• Baltarusijos lietuviai
• Migrantų krizė Lietuvoje (2021)