Būdviečiai if 300 270px Būdviečiai 55 51 00 š pl 21 20 35 r ilg 55 850 š pl 21 343 r ilg 55 850 21 343 Būdviečiai Apskri

Būdviečiai

Būdviečiai

55°51′00″š. pl. 21°20′35″r. ilg. / 55.850°š. pl. 21.343°r. ilg.

Apskritis

Klaipėdos apskritis

Savivaldybė

Kretingos rajono savivaldybė

Seniūnija

Žalgirio seniūnija

Gyventojų

8

Vikiteka

Būdviečiai (Kretinga)

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Bū̃dviečiai
Kilmininkas:	Bū̃dviečių
Naudininkas:	Bū̃dviečiams
Galininkas:	Bū̃dviečius
Įnagininkas:	Bū̃dviečiais
Vietininkas:	Bū̃dviečiuose

Būdviečiai – kaimas pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 1 km į pietvakarius nuo Žalgirio seniūnijos administracinio centro Raguviškių ir 10 km į pietryčius nuo Kretingos, abipus Babrūnės upelio.

Būdviečių (Budweiten) 1725 m. planas. Ištrauka iš Rytų Prūsijos pasienio vietovių žemėlapio

Etimologija

Yra du vietovardžio kilmės variantai. Pirmasis aiškina, kad vietovardis kilo iš pirmojo naujakurio Būdviečio pavardės daugiskaitos formos. Pasak kito, šioje vietoje buvusi būda – medkirčių ir medienos apdirbimo darbininkų gyvenvietė.

Rašytiniuose šaltiniuose vietovardis rašomas lenk. Butwidzie, Budwidze, vok. Budweiten, Budwidse, rus. Будвицѣ, Будвице, Будвиде, Будвидзе, Будвьечай. Vietos gyventojai vietovę vadina žem. Būdvėitē.

Būdviečių (Будвице) 1872 m. planas. Ištrauka iš Rusijos generalinio štabo parengto Kretingos apylinkių žemėlapio

Geografija

Kaimui priklauso 432,41 ha žemės. Centrine dalimi teka Babrūnės (seniau – Pababrūnės) upelis.

Šiaurės vakarinėje dalyje plyti dirvos, kurias juosia Žalgirio, Petrikaičių ir Kūlupio miškai. Pietrytinėje dalyje kitapus Babrūnės ošia Stančių (seniau – Jokūbavo) bei Būdviečių miškai ir eina kelias Jokūbavas–Raguviškiai.

Pietuose kaimas ribojasi su Jokūbavu, o šiaurės rytuose – su Raguviškiais, link kurių veda vienintelis kaimo kelias, susijungiantis su Siksto Riaukos gatve.

Būdviečių (Budwidze) 1915 m. planas. Ištrauka iš Vokietijos karo kartografų parengtų Kretingos ir Kartenos apylinkių topografinių žemėlapių

Istorija

Būdviečiuose rastas akmens kirvis liudija, kad pirmieji žmonės čia pasirodė neolite arba ankstyvajame žalvario amžiuje.

Kaimas susiformavo apie XVII a., Kartenos dvarui priklausančioje plėšininėje miško žemėje. Jis minimas 1718 m. kovo 3 d. dvaro valdytojo J. Korvino-Petrovskio rašte dėl Mišučių palivarko administratoriaus T. Arbašausko padarytų valstiečiams skriaudų. Pirmąkart pažymėtas Rytų Prūsijos apylinkių 1725 m. žemėlapyje.

Dvasiniu kaimo valstiečių gyvenimu rūpinosi Kartenos bažnyčios kunigai. Jokūbui Nagurskiui pastačius Jokūbave bažnyčią, XVIII a. pabaigoje dalis kaimo tikinčiųjų buvo priskirta , kuriai priklausė naujieji maldos namai. Mirusieji laidoti kaimo kapinėse, o nuo XVIII a. pab. – Kartenos, Kretingos, Jokūbavo kapinėse.

Pababrūnės vietovėje dešiniajame Babrūnės krante buvo keletas šaltinių. Vienas iš jų (dabar esantis Raguviškių teritorijoje) garsėjo gydomąja galia, o jo vandeniu žmonės plovė akis, žaizdas ir votis. Nuo 1761 m. prie šaltinio stovi koplytėlė, Šv. Morkaus ir Kryžiaus dienomis būdavo renkamasi giedoti giesmių, o šiokiadieniais ateinama pasimelsti ir pasižadėti ištikus ligai ar bėdai. Paskutinę dieną prieš Šeštines tikintieji likdavo prie koplytėlės per naktį giedodami litanijas.

Nuo įsikūrimo Būdviečiai buvo kupetinis kaimas su palei kelią Petreikiai–Raguviškiai be išankstinio plano nedidelėmis grupėmis išsimėčiusiomis sodybomis. XIX a. pirmoje pusėje jame buvo 26 dūmai, iš kurių 17 priklausė Kartenos, o 9 – Kretingos parapijai.

1845 m. Kretingos parapijai priklausančioje dalyje buvo 12 sodybų, 63 vyrai ir 77 moterys. Gausiausia buvusi Dominyko ir Magdalenos Milių šeimyna (22 asmenys). Petro ir Barboros Vaidų, Ignoto ir Onos Birkšų, našlės Barboros Beniušienės, Jurgio ir Marijonos Ansunų, Jono ir Antaninos Vilimavičių šeimynose gyveno nuo 12 iki 16, o Juozapo ir Veronikos Ansunų, Aleksandro ir Marijonos Petrauskų, našlės Onos Šarkienės, Jono ir Marijonos Gontų, Kajetono ir Marijonos Armalių bei Antano ir Petronėlės Buivydų šeimynose – nuo 7 iki 10 asmenų.

1857 m. Kretingos parapijos Būdviečių kaime buvo 13 kiemų, kuriuose gyveno 67 vyrai ir 84 moterys.

Panaikinus 1861 m. baudžiavą, didesnė dirbamos žemės dalis buvo atiduota išsipirkti iki tol ją dirbusiems iš baudžiavos paleistiems valstiečiams. Kita dalis liko Mišučių dvarininkui Jonui Viktorui Benediktui Mongirdui, įsteigusiam joje Būdviečių palivarką. Po pobaudžiavinės žemės reformos 1872 m. kaime jau stovėjo 16 sodybų.

Gyvendami netoli valstybinės Rusijos ir Vokietijos imperijų sienos, dalis gyventojų užsiėmė kontrabanda: iš Rytų Prūsijos nelegaliai gabeno spiritą ir įvairias prekes, tame tarpe ir draudžiamą lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis. Rusų policininkai su žandarais 1889 m. spalio 20 d. kratė Antano Armalio sodybą ir kluone rado 334 lietuviškus kalendorius, 14 maldaknygių, religinių paveikslėlių. Jų laikymu ir platinimu buvo apkaltintas sodybos šeimininkas, bernas Pranas Jašinskas ir piemuo Antanas Rudis, kurie perduoti Kauno apygardos teismui.

1903 m. duomenimis Būdviečius sudarė 3 teritoriniai vienetai: kaimas su 131 gyventoju, palivarkas su 9 gyventojais ir viensėdis su 8 gyventojais. 1913 m. ir 1915 m. Būdviečiuose stovėjo 16 sodybų, išsibarsčiusių keturiomis grupėmis centrinėje dalyje, abipus dviejų besijungiančių gatvių. Apie 1915–1919 m. kaimas prijungtas prie Kretingos valsčiaus.

1923 m. jame buvo 19 ūkių. Prasidėjus Lietuvos žemės reformai, palivarkas buvo išparceliuotas, o visa jo ir kaimo žemė 1927 m. ir 1929 m. išskaidyta į vienkieminius ūkius.

Vienas stambiausių kaimo ūkininkų buvo Antanas Riauka (1852–1914), valdęs 46 ha žemės. Tai buvo išsilavinęs, pažangus ūkininkas, dalyvavęs 1910 m. steigiant Kretingos vartotojų bendrovę, buvęs jos revizijos komisijos nariu. Su žmona Barbora Zabityte-Riaukiene (1858–1936) susilaukė sūnų Domininko, Siksto, Konstantino, Felikso, Alfonso, dukterų Teresės, Bronislavos, Salomėjos, Petronėlės ir Jadvygos. Tėvų ūkį paveldėjęs sūnus Konstantinas (1892–?) 1924 m. pasistatė erdvius namus, dalį kurių išnuomojo Raguviškių pradžios mokyklai. Be trobos, sodyboje stovėjo klėtis, kūtės, jauja (kluonas) ir kiti ūkiniai pastatai.

Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos, Butigeidžio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.

1948–1951 m. iš Būdviečių ištremta 50 žmonių. Tai Bronislavas Buivydas, Valė Drungilienė, Stasė Kupšienė, Sofija Markaitienė, Vlado Ato, Jono Beniušio, Igno Eidėjaus, Juozo Grikšto, Juozo Jablonskio, Prano Jasinsko, Alfonso Kiškio, Antano Mažonio, Juozo Mažonio, Stepo Miliaus, Konstantino Riaukos, Elenos Vaitkienės šeimos.

Per trėmimus Būdviečiai neteko trečdalio gyventojų, o po melioracijos ir vienkiemių naikinimo vajaus 1989 m. buvo belikusi vienintelė gyventoja. Atgimimo laikotarpiu su Raguviškiais besiribojančioje kaimo dalyje kūrėsi naujakuriai. 2016 m. pakoregavus kaimų ribas ir prie Raguviškių prijungus šiaurės rytiniame pakraštyje stovinčias sodybas su Būdviečių mišku, Būdviečiuose nebeliko nei vienos sodybos.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1915	Mišučių seniūnija, Kartenos valsčius, Telšių apskritis
1959–1995	Žalgirio apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m.	Žalgirio seniūnijos centras, Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1845 m. ir 2011 m.

1845 m.

1857 m.

1902 m.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

140

151

148

150

113

74

21

1

5

8

Žymūs žmonės

Gimė

Sikstas Riauka (1888–1967), Steigiamojo, I ir II Seimų narys
(g. 1927 m.), gintaro juvelyrė, tautodailininkė
(g. 1952 m.), keramikė

Kultūros paveldas

Kaimo kapinės

Šaltiniai

Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
Julius Kanarskas. Medkirčių ir angliadegių įkurtas kaimas. – Pajūrio naujienos – 2022 m. sausio 28 d. – P. 12
Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl Kretingos rajono Vydmantų seniūnijos įsteigimo ir Kretingos rajono savivaldybės seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo. – Kretinga, 2016 m. gruodžio 22 d. – Nr. T2-320. – L. 6
Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius, 1974. – T. 1. – P. 114, eil. Nr. 148
Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais. – Vilnius, 1962. – T. 2. – P. 81
Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija. – Vilnius,1998. – P. 94-95
Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 145 (Butwidzie)
Вѣдомось жителямъ Ковенской губерніи католическаго Кретингенскаго прихода. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 605, ap. 2, b. 723. – L. 131v-133v
Cписокъ исповедающихся и не исповедающихся Римско-Каталичекимъ лицамъ Кретингскаго прихода, 1857 года составленъ. – Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos rankraščių skyrius. – F. 39, s. v. 93. – L. 22v-24v
Книга для крещенія Кретингскаго костела. – Lietuvos mokslų akademijos Vrublebskių bibliotekos rankraščių skyrius. – F. 39, s. v. 178. – L. 38
Карта губерній ковенской, курляндской и части Пруссіи. – 1872. – Рядъ X, листъ 1
Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904. – Vilnius, 2004. – P. 184, 403, 503
Vytautas Merkys. Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias 1864–1904. – Vilnius, 1994
Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губернiи. – Ковна, 1903. – C. 462
Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 114
Kretingos apskrities žemėtvarkos planų sąrašas. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 16, b. 85. – L. 1
Juozas Mickevičius. Pirmoji vartotojų bendrovė Kretingoje. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 5, s. v. 34–5. – L. 1
1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. – Vilnius, 1993. – Kn. 1. – P. 425, 427, 432, 434–436, 440, 442, 446–448, 454, 462
Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.