Būbliškės dvaras

Būbliškės dvaras
Būbliškės dvaro svirnas
Vieta	Būbliškė Pagėgių seniūnija
Parkas	senojo parko plotas su alėjų žymėmis ir tvenkiniais

Būbliškės dvaras – dvaras, esantis Būbliškėje, Pagėgių seniūnijoje. Dvaro sodybos fragmentai apie 1 km į rytus nuo Pagėgių, prie Šilutės–Jurbarko kelio.

Iki šių dienų išliko vienintelis autentiškas dvaro laikų vadinamojo „plytų stiliaus“ statinys svirnas, rūmų vieta, senojo parko plotas su alėjų žymėmis ir tvenkiniais. Rekonstruoti dvaro sodybos gamybiniai pastatai.

Spėjama, Būbliškė – viena seniausių skalvių gyvenviečių. Apie tai byloja piliakalnis Nemuno terasoje. Šalia piliakalnio galėjo išaugti ir gyvenvietė, vėliau virtusi dvaru. Manoma, kad pirmas dvarininkas buvo Būblys, o nuo jo pavardės kilęs ir vietovardis (šio krašto tyrinėtojų Vytenio Almonaičio ir versija).

Heinrich Baubel prašė hercogo Albrechto apginti jo nuosavybę nuo Tilžės valdininkų. 1566 m. Georg Kotzer iš Prūsijos valdovo kunigaikščio Albrechto gavo raštą, kuriuo dvareliui Būbliškėse suteikiamos Magdeburgo teisės, kurias gaudavo tik reikšmingos gyvenvietės.

1697 m. dvaro smuklei, kuri buvo Joseph Grunniet sodyboje, suteikta kulmiškoji privilegija. 1736 m. vykdant valdų reformas Būbliškės oficialiai tapo administraciniu centru, iš kur buvo valdomi nemaži plotai Tilžės apylinkėse. XVIII a. pro Būbliškę ėjo pagrindinis krašto vieškelis Tilžė–Šilutė–Klaipėda, veikė malūnas. 1773 m. Būbliškės dvaro nuomininkų tapo valstybės tarnautojas amtmonas Michel Stumber. Jam mirus 1774 m., jo žmona Frederike Stumber nusipirko , o žentas Milichas perėmė Būbliškės dvarą. 1807 m. prieš pasirašant Tilžės taiką su Napoleonu, dvare buvo apsistojęs caras Aleksandras I. Frederike Milich, gim. Stumber, 1808 m. po vyro mirties išpirko už 20 314 talerių. Dvaras buvo 98 ūbų, 17 margų dydžio. 1816 m. našlei priklausė nemažas turtas: Būbliškės palivarkas, , kalvės sodyba, Schönwaldės užeigos namai, miško plotai.

1824 m. Būbliškę įsigijo leitenantas Ludwig Wilhelm Eduard von Sanden, iš viso 2057 margai žemės. Jis sugebėjo šiai valdai pelnyti aukščiausią Prūsijoje – riteriškojo dvaro statusą. 1827 m. dvaras parduodamas Tilžės apskrities viršininkui kapitonui Eduard Heinrich Schlenther. Nuo tada prasidėjo Būbliškės klestėjimo laikai. Jis nupirko durpynus prie Būbliškės, kurie sudarė 108 margus. Savo sūnui Florian nupirko . 1858 m. mirus savininkui, sūnus perėmė ne tik visą jo nuosavybę, bet ir pareigas. 1883 m. mirus Florian, Mikytai buvo sujungti su Būbliškėmis. Savininkas - kitas sūnus Wilhelm. 1913 m. W. Schlenther gavo bajoro titulą. Augino trakėnų veislės žirgus, už tai 1914 m. Vokietijos ūkio mininstras apdovanojo jį sidabro medaliu. 1919 m. po Versalio sutarties padalijus Tilžės apskritį, W. Schlenther išėjo į pensiją. Jo sūnus Heinrich, gimęs 1893 m., studijavo teisę ir tarnavo valstybei. XIX a. netoli Būbliškės nutiestas tarptautinis plentas Karaliaučius–Tilžė–Tauragė–Ryga–Sankt Peterburgas, vėliau geležinkelis Tilžė–Pagėgiai–Šilutė–Klaipėda. Taip Būbliškę iš trijų pusių apjuosė svarbiausios krašto transporto trasos. 1922 m. po Klaipėdos krašto atskyrimo, dirbo rajono administracijoje. 1925 m. dalyvavo naujo Lietuvos Pagėgių rajono Komiteto darbe, o 1926 m. išrenkamas apskrities viršininku. Tuo metu valdyta per 1000 ha žemės. Būbliškės dvaras (kartu su ir ) pagal savo dydį buvo antrasis (po ) dvaras visame Klaipėdos krašte.1939 m. baigėsi Schlenther, kaip apskrities viršininko kadencija, jis pradėjo dirbti Gumbinės vyriausybėje. 1941 m. išleidžiamas į pensiją, daugiau laiko galėjo skirti savo dvarui. Dvaras Schlenther šeimos rankose buvo net 109 m. Šlenterių dinastijos valdymas tęsėsi iki II pasaulinio karo, dvaras

Po II pasaulinio karo įsigalėjus sovietinei okupacijai, garsioji Būbliškės dvaro sodybos nebeliko. Kiti dvaro sodybos pastatai (ar bent dalis jų) buvo sunaikinti jau pokariu, naujos valdžios ar atsikėlusiųjų čia gyventi iniciatyva.

Įdomus dvaro parkas, supantis piliakalnį. Jame auga didžiausias Lietuvos bukas, parke yra riešutmedžių, maumedžių, dvi alėjos.

Šaltiniai

1. Būbliškės dvaras http://www.tic.pagegiai.lt/index,lt,28269.html
2. Ingrida Semaškaitė. „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. – Vilnius, „Algimantas“, 2010. // psl. 1–512