Avano dinastija

Avano dinastija – seniausia žinoma Elamo dinastija ir kartu jos valdoma Artimųjų Rytų valstybė, egzistavusi XXVII–XXII a. pr. m. e. Jos branduolys buvo Elamo regionas dabartinio pietvakarių Irano teritorijoje, tačiau didžiausios ekspansijos metu valstybė taip pat valdydavo ir Šumerą.

Avano dinastija
Akado vasalė (nuo XXIII a. pr. m. e.)
XXVII a. pr. m. e. – 2150 m. pr. m. e. →   →
Location of Avano karalystė (geltona) apie 2300 m. pr. m. e.
Sostinė	Avanas, Sūzai (nuo XXIII a. pr. m. e.)
Valdymo forma	monarchija
Era	Senovė
- Įkūrimas	XXVII a. pr. m. e. m.
- Užima gutijai	2150 m. pr. m. e. m.

Avanas

Pagal pavadinimą, dinastija turėjo būti kilusi iš Avano (Awan) miesto (ar regiono), kuris minimas tuometiniuose šaltiniuose, tačiau jo vieta neidentifikuota. Kai kurie mokslininkai sieja Avaną su kitu Elamo miestu, Anšanu, kuris buvo Zagroso aukštumose. Ši prielaida remiasi tuo, kad Avanas yra minimas senesniuose šaltiniuose, o Anšano minėjimas prasideda tada, kai nebeminimas Avanas. Kiti mokslininkai laikosi hipotezės, kad Avanas buvo netoli Sūzų, dabartinio Dezfulio regione. Galiausiai dalis mokslininkų (pvz., Vallat) mano, kad Avanas galėjo būti kalnuotoje Zagroso kalnų dalyje. Kartais jis siejamas su archeologine vietove (netoli dab. miesto).

Istorija

Nors dinastijos karalių sąrašas yra išlikęs, apie dinastijos valdymą žinoma labai nedaug. Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad tuo metu Elamas aktyviai prekiavo su gretimu Šumeru, parduodamas ten vilną, galvijus, vergus ir sidabrą. Atrodo, tuo metu elamitai jau mokėjo gaminti bronzą, kurią irgi išveždavo į Šumerą. Elamas buvo pakankamai galingas, kad puldinėtų šumerų miestus. Elamitų puldinėjimai užfiksuoti Kišo, Lagašo miestuose.

XXIII a. pr. m. e. Akado karalius Sargonas Didysis minimas nugalėjęs Elamo karalių "Luh-išaną, Hišiprašinio sūnų". Luhiššanas yra karalių sąraše minimas kaip 8-asis dinastijos karalius. Sargono sūnus Rimušas sutriuškino jungtines Elamo ir pajėgas, vadovaujamas Sidgau. Tuometinis Elamo karalius minimas kaip Emahsinis, tačiau jo karalių sąraše nėra.

Po Rimušo užkariavimo Elamas tapo Akado vasalu. Greta valdančios vietinės dinastijos (kurios valdovai greičiausiai rezidavo Avane), čia buvo skiriami Akado vietininkai (kurie rezidavo patogiau iš Akado kontroliuojamuose Sūzuose). Atrodo, elamitai niekada nesusitaikė su akadų valdžia ir buvo vienas neramiausių regionų imperijoje.

Savo viršūnės Avano dinastija pasiekė nusilpus Akadui, apie 2240 m. pr. m. e. Vietininkas Sūzuose (ar Puzur-Inšušinakas) paskelbė nepriklausomybę. Jis nugalėjo stiprius Kimašo ir Hurtumo miestų valdovus, greičiausiai užėmė sostinę Avaną. Tačiau jis liko valdyti Sūzuose ir juos išpuošė naujomis šventyklomis bei statiniais. Nuo tada Sūzai iš esmės tapo svarbiausiu Elamo miestu.

Pasibaigus Kutik-Inšušinako valdymui, Elamo karalystę greičiausiai nusiaubė gutijai, kurie nutraukė dinastiją. Netrukus Elame iškilo Šimaškio dinastija.

Valdovai

Avano karalių sąrašas

Senovės Persijos istorija
Elamas,
Kasitai, Mana
Senovės Irano regionai:
Persija, Medija, Hirkanija, Parta, Margiana, Baktrija, Sogdas, Chorezmas, Arija, Arachosija, Drangiana, Gedrosija, Fergana, Turanas
Medijos imperija
Achemenidų imperija
Makedonijos imperija
Seleukidai, Graikai-baktrai
Partai, Kušanai
Sasanidai, Eftalitai
Irano istorija, Afganistano istorija

Šumero karalių sąrašas mini Avano dinastiją, kurios valdymas tęsėsi 365 m. Joje minimi trys karaliai, kurių vardai neišliko. Tik trečiojo karaliaus vardas prasideda fragmentu "Ku-ul...". Sūzuose rastas Elamo karalių sąrašas pateikia 12 Avano dinastijos karalių vardų. Visos datos apytikslės ir prieš mūsų erą.

• ;
• Tata;
• ;
• ;
• ;
• ;
• ;
• Luh-išanas (valdė tuo pačiu metu, kaip Sargonas Didysis);
• ;
• ;
• Hita;
• (valdė tuo pačiu metu, kaip ).
• Akado vietininkai:
  • (iki 2325 m. pr. m. e.);
  • (iki 2315 m. pr. m. e.);
  • Epirmupis (nuo 2315 m. pr. m. e.);
  • (valdė tuo pačiu metu, kaip );
  • (valdė tuo pačiu metu, kaip );
  • (valdė tuo pačiu metu, kaip );
  • (valdė tuo pačiu metu, kaip );
  • ;
  • ;
  • ;
  • .

Nurodos

1. Vallat, F. 1998. Elam i. The History of Elam. Encyclopaedia Iranica