Aušlavis

Aušlavis (Aušaitis, Aušautas, Aušveitis, Aušveikas) lietuvių ir prūsų mitologijoje – gydymo dievas, dievaitis, mitinis gydytojas, įgaunantis žalčio pavidalą.

Šaltiniai

Pirmąkart minimas 1530 m. Prūsijos, Pamedės ir Sembos vyskupų sinodo nutarimuose „Constitutiones Synodalis“, kur lyginamas su Asklepiju. Kai kuriuose šaltiniuose apibūdinamas kaip ligonių ir sveikųjų dievas, minimas po Ukapirmo ir Svaistiko, tai rodo aukštą jo padėtį prūsų dievų panteone. Jonas Lasickis XVI a. jį vadino lietuvių dievu Auskutu, Jonas Bretkūnas – Auššveičiu, vėlyvoji istoriografija – Aušlaviu

K. Hartknochas (XVI a.) gretina jį su Eskulapu, Saturnu. (1554 m.) mini Auscautus ir Ausceutus. J. Maleckis (Warhafftige Beschreibung d. Sudawen apie 1560 m.) Auskayten ir Auschlauis įvardina kaip sveikatingumo dievą, taip pat jį apibūdina ir Motiejus Strijkovskis. Kitur sveikatos dievu įvardijamas Aušveitis, Aušveikus, Auskuts, Aušautis.

Vardo etimologija

Vardai „Aušveitis“, „Ausveikus“ gali būti kilę iš žodžio „sveikas“ (pagal Joną Bretkūną), „atsveikti“ t. y. pasveikti, išvaryti ligas.

Pagal V. Toporovą Aušlavis galėtų būti siejamas su „kusti“, „atkusti“. Tačiau bendrai V. Toporavas laikosi Kazimiero Būgos etimologijos, pagal kurią dievo vardas kildinamas iš „šauti“, „nušauti“, reiškiantį nuvejantį ligas.

Reikšmė mitologijoje

Manoma, kad Aušautas užėmė aukštą vietą dievų panteone (pvz., keltų yra , Apolonas – Dzeuso, nors tiesioginių duomenų apie lietuvių Aušauto nėra. Prūsų dievų sąrašuose jis minimas trečiuoju, einantis po Okopirmo (pirmojo dievo) ir Žvaigždikio (Swayxtixo) (šviesos dievo) , o tai įrodo jo aukštą vietą vėlyvajame prūsų panteone.

Giminingi dievai kitų tautų mitologijose

Aušauto – dievas-gydytojas kaip Eskulapas, vakarų semitų , , keltų , airių , kurio vienas iš vardų keltų įrašuose Anextlomarus („Didysis gynėjas“) kaip tik ir atitinka ligas nuvejančio, apginančio sveikatos ir gydymo prasme.

Kita vertus, šaudymo funkcija yra apskritai bendra gydymo dievui. Bene garsiausias palyginimas būtų su graikų Apolonu ir jo žudančiomis strėlėmis.

Šaltiniai

1. Gintaras Beresnevičius. Aušlavis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 299 psl.
2. Mitologijos enciklopedija, 2 tomas
3. Mitologijos enciklopedija, 2 tomas. Vilnius. Vaga. 1999. 273 p.