Aum

Kitos reikšmės – OM.

Om (Aum) – sanskrito skiemuo, kurį hinduistai, džainistai, budistai ir kitų indiškosios kilmės religijų ir dvasinių judėjimų atstovai laiko šventu. Om dar vadinamas omkara, pranava, akšara. Devanagari raštu žymimas specialiu ligatūros ॐ (Unicode U+0950) ženklu, tibetiečių rašte ༀ (Unicode U+0F00). Ženklas sudarytas iš kairėje pusėje esančios raidės „A“, lygaus, simetriško lanko, garso „U“ ir čandrabindu, kuris parodo priebalsio nazalizaciją – nosinio (nazalinio) garso tartį.

Hinduizmas

Hinduizme garsas Om žymi transcendentinį garsą, iš kurio virpesio pagal hinduistinę kosmologiją atsirado visata. Šis skiemuo laikomas švenčiausia iš visų mantrų, vedų versme. Jis apibūdina aukščiausią Dievo įvaizdį: beformį, bekūnį Brahmaną, beasmenę Pasaulio sielą.

OM yra simbolis, kuris viską apima ir savyje talpina. Pirmą kartą paminėtas Upanišadose, nors užuominų esti jau „Rigvedoje“. Om skaidomas į 4 fonetinius matus (matras), kurie reprezentuoja 4 sąmonės būkles: a – būdravimą, u – sapnavimą, m – miegą be sapnų, anusvarą – transcendentinę tikrovę (turyją). Be to, jis simbolizuoja Trejybę: Višnus, Šiva ir Brahma. „Jogasūtroje“ Om tapatinamas su Yšvara, teigiama, kad jo rečitavimas leidžia pasiekti samadhį.

Nuo XIX a. Om tapo hinduizmo simboliu.

Budizmas

OM yra pavidalo, garso simbolis ir žymi absoliučią visatos esatį, šūnjatą. Šventasis skiemuo yra aptarinėjamas daugelyje įvairių budizmo mokyklų.

Budizme Om yra bydža mantra, vartojama daugumoje mantrų. Budizme visada tariamas OM ir niekada Aum. Vadžrajanoje (mantrajanoje) atlieka svarbų vaidmenį kaip mantrinis skiemuo. Jis skamba vienoje svarbiausių vadžrajanos mantrų „OM MANI PADME HUM“.

Šaltiniai

1. Kazimieras Seibutis. Om. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009