Aukso dirbiniai

Aukso dirbiniai – archeologinių tyrimų metu randami priešistoriniais laikais iš aukso padaryti ir naudoti daiktai.

Dirbiniai

Archeologinėse kultūrose dažniausiai randami įvairūs papuošalai, monetos, indai, . II tūkstantmečio pr. m. e. aukso dirbinių aptinkama Azijoje, Afrikoje, Europoje. XV a. pr. m. e. auksas kaip piniginis vienetas pradėtas naudoti Kinijoje, Indijoje, Egipte, nuo VIII – VII a. pr. m. e. – ir Graikijoje. Sudėtingos technologijos aukso dirbinių ypač gausiai gamino ir naudojo skitų gentys, gyvenusios VII a. pr. m. e.- III a. Juodosios jūros šiaurinėse pakrantėse. Skandinavijos šalių gyventojai gausiausiai aukso dirbinius naudojo vėlyvajame geležies amžiuje – 400 m. pr. m. e. – 1050 m. Gotlando saloje rastas keliolikos kilogramų aukso dirbinių lobis.

Aukso dirbiniai Lietuvoje

Lietuvoje auksas naudotas labai retai. I tūkstantmečio ir II tūkstantmečio pradžios archeologijos paminkluose aptikta tik keletas paauksuotų dirbinių:

• apskrita segė –
• dvi lankinės segės zoomorfiniais galais – Plinkaigalio kapinynas,
• paauksuoti stikliniai ir alaviniai karoliai – Plinkaigalio kapinynas
• diržo sagtys bei kalavijo makščių apkalai – ir Taurapilio piliakalnis

Šaltiniai

1. Vytautas Kazakevičius. Aukso dirbiniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 217 psl.