Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Arvīds Pelše latv. Arvīds Pelše

Gimė	1899 m. vasario 7 d. prie Iecavos, Kuršo gubernija, Rusijos imperija
Mirė	1983 m. gegužės 29 d. (84 metai) Maskva, RTFSR, SSRS
Palaidotas (-a)	Nekropolis prie Kremliaus sienos

Veikla	politinis veikėjas

Arvydas Pelšė (latv. Arvīds Pelše; 1899 m. vasario 7 d. prie Iecavos, Bauskės raj., Latvija – 1983 m. gegužės 29 d. Maskvoje) – latvių komunistas, TSRS valstybės ir partinis veikėjas.

Biografija

Nuo 1915 m. Bolševikų partijos narys. 1916 m. Šveicarijoje buvo susitikęs su Leninu.

1917 m. Vasario ir Spalio revoliucijų dalyvis, Petrogrado Tarybos narys. 1918 m. buvo Maskvos ČK darbuotojas.
1918 m. buvo pasiųstas į Latviją vystyti Tarybų valdžią. Kurį laiką dirbo Tarybų Latvijos Statybos liaudies komisariate. Žlugus Tarybų Latvijai 1919 m. grįžo į Rusiją.

1919–1929 m. Raudonosios armijos politinis darbuotojas.

1929 m. ėmė mokytis Maskvos Raudonosios profesūros institute (Maskva), kurį baigė 1931 m. 1931–1933 m. buvo Raudonosios profesūros instituto aspirantas. Besimokydamas institute 1929–1932 m. dėstė partijos istoriją Centrinėje NKVD mokykloje.

1933–1937 m. buvo Kazachijos TSR Magadžano, vėliau – Juodojo Irtyšiaus (Черноиртышский) tarybinių ūkių politinių skyrių viršininkas, po to – TSRS Tarybinių ūkių liaudies komisariato sektoriaus viršininko pavaduotojas.

1937–1940 m. – Maskvos pedagoginio instituto istorijos dėstytojas.

1941 m. kovo mėn. – 1959 m. Latvijos KP CK sekretorius propagandai ir agitacijai. 1959 m. lapkričio 25 d. – 1966 m. balandžio 15 d. Latvijos KP CK I sekretorius. 1963–1967 m. vadovavo komisijai, tyrusiai Sergejaus Kirovo nužudymą („Pelšės komisija“). Nuo 1966 m. iki mirties – Partinės kontrolės komiteto prie TSKP CK pirmininkas. Nuo 1966 m. balandžio 8 d. iki mirties – TSKP CK Politinio biuro narys.

Kapas Pelše Nekropolis prie Kremliaus sienos

Aktyviai skatino Latvijos industrializaciją. Dukart Socialistinio darbo didvyris (1969 ir 1979 m.), 6 Lenino ordinai, Spalio revoliucijos ordinas. Buvo ypač nepopuliarus tarp Latvijos gyventojų dėl šalies ir rusifikacijos.

Buvo vedęs Michailo Suslovo žmonos seserį. Mirė nuo plaučių vėžio. Urna su palaikais palaidota Kremliaus sienoje Maskvoje. Jo vardu buvo pavadintas Rygos politechnikos institutas (iki 1988 m.).