Archeologinė vieta

Archeologinė vieta – akmens, bronzos ar geležies amžių bei feodalizmo laikų iki XVIII a. geografinė vieta, turinti išlikusius išorinius žmonių veiklos požymius.

Jotvingių pilkapio draustinis netoli Suvalkų

Archeologinė vieta Australijoje

Lietuvoje archeologinės vietos nustatyta tvarka, pagal skelbiamos archeologijos paminklais ir įtraukiamos į Kultūros vertybių registrą.

Klasifikacija

Archeologinės vietos pagal funkcijas gali būti:

• : žemių , , piliakalnis, piliavietė, pilis, tvirtovė, ar jų dalys, miesto , donžonas, fortas.
• Gyvenamosios vietos: statinys, statinių kompleksas, senovės gyvenvietė.
• : arsenalas, kalėjimas, kolegija, ligoninė, monetų kalykla, muitinė, rotušė, stotis ir t. t.
• : kapas, senkapis, kapinynas, pilkapis, pilkapynas.
• : , , paminklas.
• : šventvietė, šventykla, įrenginys, vieta, , , , , , , smulkioji sakralinė architektūra.
• : apdirbimo vieta, aptarnavimo vieta, gavybos vieta, išteklių ir produkcijos saugojimo vieta, prekybos vieta, sanitarinė vieta, transporto vieta, ūkininkavimo ir verslo vieta.
• Lobis, jo radimo vieta.

Pagal apžvalgos galimybę archeologinės vietos gali būti:

• antžeminės – pilkapiai, piliakalniai, pilys.
• požeminės – kapinynai, senkapiai.
• povandeninės – užlietos statant užtvankas arba nuskendę, pav. laivai.

Archeologinėje vietoje randami daiktai vadinami archeologiniais radiniais. Archeologinėje vietoje ribojama arba draudžiama žmogaus ūkinė veikla. Ypatingai svarbios kultūros paveldo vietos skelbiamos rezervatais arba draustiniais.

Šaltiniai

1. Archeologinė vieta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 719 psl.