Arbatinuko byla

Arbatinuko byla (angl. Teapot Dome Scandal) – nuo 1921 iki 1929 m. JAV trukęs kyšininkavimo skandalas, susijęs su Baltųjų Rūmų administracija prezidento Voreno G. Hardingo valdymo metu. 1929 m. vidaus reikalų ministras Albertas Folas tapo pirmuoju prezidento kabineto nariu, nubaustu laisvės atėmimu už kyšių ėmimą.

Naftos turtai valstybinėje žemėje

yra geologinis iškilimas kartu su naftos telkiniu Natronos apygardoje, Vajominge, 55 mylios į šiaurę nuo . Pavadinimas atsirado dėl Arbatinuko uolos - uolienų atodangos, žiūrint nuo viršaus panašios į arbatinuką.

Šį puslapį ar jo dalį reikia pagal . Jei galite, sutvarkykite.

Arbatinuko skliautas, ir Kerno apygardoje, Kalifornijoje buvo naftos telkiniai valstybinėje žemėje, saugojami karinio jūrų laivyno kritiniams atvejams, kada pastovios naftos atsargos išsenka. Daug politikų ir privačių verslininkų tam nepritarė, teigdami, jog šios atsargos yra nebūtinos Amerikai, o Amerikos naftos kampanijos galėtų aprūpinti ir karinį jūrų laivyną. Vienas iš žymiausių tokios nuomonės besilaikančių valstybės tarnautojų buvo respublikonas, Naujosios Meksikos senatorius Albertas B. Folas. 1912 m. jis dalyvavo susitikime su Senatu, o 1921 m. jo politiniai bendraminčiai įtikino prezidentą Hardingą paskirti A. B. Folą vidaus reikalų ministru.

Arbatinuko bylos istorija

1921 m. prezidento Hardingo įsakymu naftos rezervų Arbatinuko skliaute Vajominge ir Elk Hills Kalifornijoje kontrolė buvo atimta iš karinio jūrų laivyno ir patikėta vidaus reikalų ministerijai. 1922 m. Albertas B. Folas, JAV vidaus reikalų ministras, be varžytynių išnuomavo Arbatinuko skliautą verslininkui Hariui F. Sinklerui, o Elk Hills Edvardui L. Doheniui. Šie sandoriai (1922-23 m.) buvo tiriami Senato, kuriam vadovavo senatorius .

Buvo išaiškinta, kad 1921 m. E. L. Dohenis paskolino A. B. Folui $100,000, o po A. B. Folo atsistatydinimo iš vidaus reikalų ministro pareigų 1923 m. kovą Sinkleras jam taip pat paskolino didelę sumą pinigų. A. B. Folas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jis buvo apkaltintas dėl sąmokslo bei kyšių ėmimo. A. B. Folas turėjo metus kalėti ir sumokėti $100,000 piniginę baudą. Dohenis ir Sinkleras buvo išteisinti, nors vėliau Sinkleras buvo nuteistas laisvės atėmimu dėl Senato negerbimo ir prisiekusiųjų persekiojimo. Aukščiausiojo Teismo nutarimu 1927 m. naftos telkiniai buvo sugrąžinti JAV Vyriausybei.

Nelegalūs sandoriai

1922 m. naftos telkiniai priklausė - karinio jūrų laivyno sekretoriui, tačiau netrukus jie buvo perleisti vidaus reikalų ministerijai. Tada vidaus reikalų ministras A. B. Folas be jokių varžytynių perdavė visas teises į telkinius verslininkui Hariui F. Sinklerui, kuriam priklausė Sinclair Oil korporacija, vėliau pasivadinusi Mammoth Oil.

Priešingai nei dauguma mano, toks teisių atidavimas buvo legalus pagal Naudingųjų iškasenų nuomos aktą 1920 m. Tuo pačiu metu, Folas taip pat atidavė naftos telkinius Elk Hills Kalifornijoje , Pan American Petroleum vadovui, mainais už asmeninę finansinę paramą. Už telkinių atidavimą stambiems naftos magnatams, Folas gavo dovanų už maždaug $404,000 (tai būtų $4 mln. 2000 m.). Nelegalus veiksmas buvo pinigų paėmimas, o ne pats naftos telkinių atidavimas. Folas slėpė savo veiksmus, tačiau dėl staigaus jo gyvenimo lygio pagerėjimo buvo įtarinėjamas sukčiavimu.

1922 m. balandžio 14 d. The Wall Street Journal paskelbė apie slaptą susitikimą, kuriame Folas be konkurso atidavė naftos telkinius privačiai naftos kampanijai. Folas tikino, kad jo veiksmai legalūs, tačiau sekančią dieną demokratas Vajomingo senatorius priėmė nutarimą, kuris davė pradžią vienam iš didžiausių tyrimų Senato istorijoje. Respublikonas, Viskonsino senatorius surengė Senato Komiteto susirinkimą ištirti šį reikalą. Iš pradžių, La Foletis tikėjo Folo nekaltumu, tačiau jo įtarimai padidėjo po to, kai rado apiplėštą savo kabinetą. Netrukus istorija buvo pamiršta viešumoje, tačiau Senatas toliau tęsė tyrimą.

Albertas Folas buvo pripažintas kaltu už kyšininkavimą 1929 m.,nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams ir pinigine $100,000 bauda. A. B. Folas buvo pirmasis prezidento kabineto narys, kuris pateko į kalėjimą dėl savo veiksmų pareigose.

Nuorodos (angl.)

• Warren G. Harding at WhiteHouse.org tinklalapis
• Sinclair Oil oficiali svetainė
• Wall Street Journal oficiali svetainė 2009-02-20 iš Wayback Machine projekto.