Azərbaycanca
Беларускі
Dansk
Deutsch
Española
Français
Indonesia
Italiana
日本語
Қазақ
Lietuvos
Nederlands
Português
Русский
සිංහල
แบบไทย
Türkçe
Українська
中國人
United State
Afrikaans
| Antuanas Anri Bekerelis | |
|---|---|
 | |
| Gimė | 1852 m. gruodžio 15 d. Paryžius, Prancūzija |
| Mirė | 1908 m. rugpjūčio 25 d. , Prancūzija |
| Gyven. vieta | Prancūzija |
| Tautybė | prancūzas |
| Sritis | fizika, chemija |
| Įstaigos | Conservatoire des Arts et Metiers, École Polytechnique, Muséum National d'Histoire Naturelle |
| Alma mater | École Polytechnique, École des Ponts et Chaussées |
| Žymūs studentai | Marija Kiuri |
| Žinomas už | radioaktyvumą |
| Žymūs apdovanojimai | Nobelio fizikos premija (1903) |
Antuanas Anri Bekerelis (pranc. Antoine Henri Becquerel, 1852 m. gruodžio 15 d. – 1908 m. rugpjūčio 25 d.) – prancūzų fizikas, vienas iš radioaktyvumo atradėjų, Nobelio premijos laureatas.
Biografija
Anri Bekerelis gimė Paryžiuje, studijavo mokslą Politechnikos koledže (École polytechnique) ir inžineriją Valstybinėje tiltų ir kelių mokykloje (École Nationale des Ponts et Chaussées). 1890 m. vedė Louise Désirée Lorieux.
1892 m. trečiasis iš savo šeimos užėmė taikomosios fizikos kėdę Muséum national d'histoire naturelle muziejuje. 1884 m. tapo vyriausiuoju inžinieriumi Tiltų ir greitkelių departamente.
1896 m., tyrinėdamas urano , atsitiktinai atrado radioaktyvumą. Tirdamas Vilhelmo Rentgeno darbą ir besiruošdamas eksperimentui su ryškia saulės šviesa, Bekerelis patalpino fluorescencinį mineralą (urano druską) tarp ir viską įsuko į juodą medžiagą. Tačiau dar prieš atliekant eksperimentą Henris pastebėjo, jog fotografinės plokštelės buvo visiškai apšvitintos. Šis pastebėjimas nuvedė jį prie savaiminio branduolinio spinduliavimo atradimo.
1903 m. Anri Bekerelis už radioaktyvumo atradimą gavo Nobelio fizikos premiją.
1908 m. išrinktas Mokslų akademijos (Académie des Sciences) nuolatiniu sekretoriumi. Tais pačiais metais, sulaukęs 55, mirė .
Pasiekimai ir palikimas
- 1900 m. gavo .
- 1901 m. gavo .
- 1903 m. pelnė Nobelio fizikos premiją.
- 1905 m. gavo .
Mokslininko vardu yra pavadintas SI sistemos radioaktyvumo vienetas bekerelis (Bq). Taip pat jo garbei yra pavadinti krateriai Mėnulyje ir Marse.
Nuorodos
- Biografija 2008-07-23 iš Wayback Machine projekto. (angl.)
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris