Antanas Škėma

Antanas Škėma
Gimė	1910 m. lapkričio 29 d. Lodzė, Lenkija
Mirė	1961 m. rugsėjo 11 d. (50 metų) Yst Kokalikas, Pensilvanija
Sutuoktinis (-ė)	Janina Škėmienė
Vaikai	Kristina Škėmaitė-Snyder
Veikla	rašytojas, prozininkas, dramaturgas, aktorius

Antanas Škėma (1910 m. lapkričio 29 d. Lodzėje, Lenkija – 1961 m. rugsėjo 11 d. Pensilvanija, JAV) – lietuvių išeivijos rašytojas, prozininkas, dramaturgas, literatūros kritikas, aktorius, režisierius, modernizmo atstovas.

A. Škėma 1953 m.

Biografija

Gimė 1910 m. (pagal gimimo liudijimą – 1911 m.) Lodzėje, Lenkijoje, kur jo tėvas buvo išsiųstas mokytojauti. Pirmojo pasaulinio karo metais su tėvais gyveno Voroneže (Rusija), vėliau – Ukrainoje.

1921 m. grįžo į Lietuvą. Mokėsi Radviliškio progimnazijoje, Kauno „Aušros“ gimnazijoje. 1929 m. įstojo į Lietuvos universiteto Medicinos fakultetą, 1931 m. perėjo į Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetą. 1935 m. įstojo į Vlado Sipavičiaus-Fedoto vadovaujamą dramos studiją. Dar būdamas joje, buvo priimtas į Valstybės teatrą Kaune. 1936–1940 m. Valstybės teatro aktorius. 1940–1944 m. Vilniaus miesto teatro aktorius, vėliau – ir režisierius. Vaidino beveik visuose tuo metu statytuose spektakliuose. 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis.

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, kur dirbo įvairiuose lietuvių meniniuose sambūriuose: Augsburgo dramos teatre, Hanau „Atžalyne“, meno ansamblyje „Sietynas“, „Dainavos“ meno ansamblyje, „Klumpės“ literatūriniame kabarete. 1949 m. atvyko į JAV. Dirbo įvairius fizinius darbus – fabriko darbininku, lifto aptarnautoju. Dalyvavo kultūriniuose sambūriuose, vaidino Čikagos teatre, Bostono dramos sambūrio pastatymuose. 1960–1961 m. dirbo „Vienybės“ redakcijoje. Skaitė daug paskaitų, rašė ir spausdino straipsnius teatro ir literatūros klausimais įvairiuose leidiniuose. Žuvo automobilio avarijoje Pensilvanijoje.

Kūryba

Debiutavo 1929 m. „Lietuvos aide“ išspausdinta novele „Baimė“. Kūryba labai autobiografinė: pagrindiniai jo kūrinių veikėjai dažnai turi paties rašytojo bruožų, neretai minimi Kaunas, Ukraina, kur A. Škėma praleido vaikystę ir jaunystę, vaizduojami miestai, kuriuose jis gyveno vėliau. „Baltos drobulės“ pagrindinis veikėjas Antanas Garšva dirbo liftininku, kaip ir pats Škėma. Stilius originalus, kupinas netikėtų metaforų, pasąmonės prasiveržimų, nuostabių grožio švystelėjimų, yra stilistinių kontrastų: greta lyrinių, estetiškai švelnių atskleidimų staiga parodomi vulgarūs, ciniški vaizdai, šiurkštūs žodžiai.

Kūrybai būdinga ironija, autoironija, groteskas, siurrealistinė poetika (iracionalūs vaizdai, alogizmas, pasąmonės srautas su praeities fragmentais, vizijom) rodo psichologinę ir filosofinę neviltį. Autorius atsisako klasikinių prozinio pasakojimo bei draminės kalbos formų – aiškios išorinio ir vidinio pasaulio srities, laiko, erdvės, vientisumo, nuoseklaus siužeto. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai tik neapgalvotas sąmonės srautas, valdomas atsitiktinių impulsų ir subjektyvių nuotaikų. Tačiau įsigilinus pastebimas apgalvotas planas, randamos nuorodos į kultūros ženklus, į Bibliją, mitologiją, filosofinius kūrinius.

Rašytojo kūryboje jaučiama Vakarų kultūros įtaka. Jis pats teigė, jog lietuvių meninis žodis turėtų pasiremti šiuolaikiniu Vakarų mentalitetu, kurį formuoja Zigmundo Froido ir Karlo Jungo teorijos, Igorio Stravinskio ir Bela Bartoko muzika, Pablo Pikaso ir Salvadoro Dali tapyba, Arturo Rimbaud ir Ezra Poundo poezija, Franco Kafkos ir Albero Kamiu proza.

Bibliografija

• Nuodėguliai ir kibirkštys: novelės. – Tübingen: Patria, 1947. – 128 p.
• Živilė: drama, 1948 m.
• Šventoji Inga (dail. Algirdas Kurauskas). – Chicago: Terra, 1952. – 226 p.
• Pabudimas: drama. – Chicago: Terra, 1956. – 64 p.
• Žvakidė: dviejų veiksmų vaidinimas. – Brooklyn, N.Y.: Darbininkas, 1957. – 101 p.
• Balta drobulė: romanas. – London: Nida, 1958. – 192 p.
• Čelesta: novelės. – London: Nida, 1960. – 69 p.
• Raštai / Antanas Škėma. – 3 t. – Chicago: A. Škėmos raštų leidimo fondas, 1967–1985.
• Apokaliptinės variacijos (redagavo Domas Velička). – Čikaga: Pedagoginis lituanistikos institutas, 1970. – 45 p.
• Balta drobulė: romanas (fotogr. leidimas, orig. Čikaga, 1967). – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjunga, 1990. – 181 p.
• Rinktiniai raštai / Antanas Škėma (parengė Algirdas Landsbergis ir kt.). – 2 t. – Vilnius: Vaga, 1994.
• Antano Škėmos Balta drobulė: pasaulis ir diskursas (sud. Loreta Mačianskaitė). – V.: Lietuvių literatūros ir tautosakos inst., 1998. – 198 p. –
• Balta drobulė: romanas (parengė Eglė Bielskytė). – Vilnius: Baltos lankos, 1999. – 174 p. –
• Balta drobulė: romanas. – Vilnius: Alma littera, 1999. – 238 p. –
• Balta drobulė: romanas. – 2-asis leidimas. – Vilnius: Alma littera, 2001. – 238 p. –
• Saulėtos dienos: romanas. – Vilnius: Baltos lankos, 2002. – 92 p. –
• Saulėtos dienos: romanas [Brailio raštas] (redaktorius Alvydas Tamošaitis). – Vilnius: Lietuvos aklųjų biblioteka, 2003.
• Balta drobulė: romanas. – 3-asis leidimas. – Vilnius: Alma littera, 2003. – 238 p. –
• Balta drobulė: romanas (parengė Eglė Bielskytė). – Vilnius: Baltos lankos, 2004. – 174 p. –
• Balta drobulė: romanas (parengė Agnė Iešmantaitė). – Vilnius: Žaltvykslė, 2005. – 162 p. –
• Pabudimas: drama; Novelės (parengė Agnė Iešmantaitė). – Vilnius: Žaltvykslė, 2006. – 102 p. –
• Balta drobulė: romanas. – Vilnius: Alma littera, 2006. – 238 p. –
• Balta drobulė: romanas. – Vilnius: Alma littera, 2009. – 237 p. –
• Žingsniai ir laiptai: proza, drama / Antanas Škėma (sud. Loreta Mačianskaitė). – Vilnius: LRS leidykla, 2010. – 494 p.: portr. –
• Balta drobulė: romanas. – Vilnius: Alma littera, 2012. – 237 p. –

Šaltiniai

1. http://www.maironiomuziejus.lt/index.php?id=1277&PHPSESSID=a7ebc9800c6b42fffe58faa5bf5f401b
2. Vytautas Kazakevičius. Antanas Škėma. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 210

Nuorodos

• Literatūros kūrinių kampelis