Antanas KrištopaitisAntanas Krištopaitis 2009 m Gimė 1921 m gegužės 21 d Valdomai Gruzdžių valsčiusMirė 2011 m gegužės 6

Antanas Krištopaitis

Antanas Krištopaitis 2009 m.
Gimė	1921 m. gegužės 21 d. Valdomai, Gruzdžių valsčius
Mirė	2011 m. gegužės 6 d. (89 metai) Šiauliai

Veikla	Lietuvos dailininkas, kolekcionierius, etnografas, visuomenės veikėjas

Žymūs apdovanojimai
Mikelio prizas Pelikso Bugailiškio premija Šiaulių miesto garbės pilietis Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius

Vikiteka	Antanas Krištopaitis

Antanas Krištopaitis (1921 m. gegužės 21 d. Valdomai, Gruzdžių valsčius – 2011 m. gegužės 6 d. Šiauliai. Palaidotas .) – Lietuvos dailininkas, kolekcionierius, etnografas, visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto garbės pilietis.

Biografija

Mokėsi Valdomų pradinėje mokykloje, Šiaulių berniukų gimnazijoje, kurioje pirmąsias dailės žinias jam suteikė mokytojas skulptorius Petras Aleksandravičius (1906–1997). Tarybų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940 m. abiturientas Antanas Krištopaitis buvo areštuotas, o 1942 m. nuteistas ir išvežtas į Rusiją 10-čiai metų kalėti. Kalėjimuose ir lageriuose, Urale ir Sibire praleido 17 jaunystės metų. Tremtyje dirbo lagerio dailininku, vėliau dailininku Ulan Udės operos ir baleto teatre, sukūrė scenografiją 14 operų ir baletų.

1958 m. grįžo į Lietuvą, į Šiaulius. 1958–1982 m. Šiaulių dramos teatro vyresnysis dailininkas dekoratorius, dekoracijų cecho vedėjas, dekoravo daugiau nei 120 spektaklių.

Kūryba

Vienas žymiausių A. Krištopaičio autoportretų – „Batai į XXI amžių dar žengia, bet galva nebeklauso“

Valdas Adamkus Antanui Krištopaičiui įteikia Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžių

Visą gyvenimą daug piešė, tapė, liejo akvareles. Ypač daug jėgų atidavė liaudies architektūros paveldui fiksuoti – važinėdamas po Lietuvą nuliejo ir nupiešė apie 600 bažnyčių, apie 200 malūnų, daug istorijos ir gamtos paminklų (piliakalnių, paminklinių medžių, jubiliejinių, memorialinių paminklų) ir kitų vaizdų. Tai neįkainojamas meno, ikonografijos turtas, kurio reikšmė nuolat didėja, nes dalies pieštų objektų jau nebėra, kiti pakeisti, pakitusi jų aplinka.

Sukūrė didžiulę autoportretų seriją, priskaičiuojama apie 60 autoportretų, kurie, kaip unikali ekspozicija, 1996 m. įrašyta į Lietuvos rekordų knygą. Dailininkas dalyvauja parodose, jo darbų yra įsigiję Telšių, Plungės, Kretingos muziejai. Daugiausia – 645 paveikslai – saugomi Šiaulių „Aušros“ muziejuje.

Bibliografija

Lietuvos malūnai Antano Krištopaičio akvarelėse: albumas. – Vilnius: Maldžio fondas, 2007. – 223 p.: iliustr. –
Lietuvos bažnyčios Antano Krištopaičio akvarelėse: albumas. – Kaunas: Lututė, 2008. – 224 p.: iliustr. –
Lietuvos medžiai Antano Krištopaičio akvarelėse: albumas. – Kaunas: Lututė, 2008. – 167 p.: iliustr. –
Į vieną gyvenimą netelpantis: atsiminimai, sudarė Ričardas Jakutis, red. Regina Petkevičienė. Serijos Šiaulių miesto garbės piliečiai septintoji knyga. Saulės delta, 2011 m.

Įvertinimas

1997 m. Mikelio prizas už aktyvų dalyvavimą miesto kultūros gyvenime, kraštotyros darbe, istorinio, architektūrinio paveldo fiksavimą;
2001 m. Pelikso Bugailiškio premija;
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-847 2003 m. rugsėjo 11 d. suteiktas Šiaulių Garbės piliečio vardas,
2007 m. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius

Galerija

Autoportretas
Autoportretas
Autoportretas
Autoportretas
Šiaulių malūnas
Ąžuolas Trumpaitėliuose
Šiaulių Petro ir Povilo bažnyčia
Autografas

Šaltiniai

Antano Krištopaičio medinių bažnyčių akvarelės 2015-09-23 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

Ričardas Jakutis. Be pykčio. Šiauliai-plius, 2007-07-20
Писатель Борис Хазанов: Лубянка, Бутырки, ГУЛАГ. Laisvės radijas, 2011 m. gegužės 9 d. laida 2011-05-11 iš Wayback Machine projekto.

[1] Antano Krištopaičio medinių bažnyčių akvarelės 2015-09-23 iš Wayback Machine projekto.