Alizavos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

55°58′14.99″ š. pl. 25°0′7.02″ r. ilg. / 55.9708306°š. pl. 25.0019500°r. ilg. / 55.9708306; 25.0019500

Kitos reikšmės – Sąrašas:Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios.

Alizavos šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Vyskupija	Panevėžio
Dekanatas	Kupiškio
Savivaldybė	Kupiškio rajonas
Gyvenvietė	Alizava
Adresas	Biržų g. 21
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	1856 m.

Alizavos šv. Jono Krikštytojo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Alizavos miestelyje, prie Vabalninko-Pandėlio kelio, Pyvesos dešiniajame krante. Istoristinė, turi baroko ir neogotikos bruožų.

Istorija

Maždaug už 15 km į šiaurę nuo Kupiškio, prie Pyvesos upelio ištakų, glūdėjo Pakapės kaimelis (Iki XVIII a. vietovė vadinta Pakape, nes čia buvo tik kapai ir smuklė) priklausęs Zasinyčių dvarui, kurį 1774 m. įsigijo Ukmergės pavieto maršalka 1794 m. lapkričio 7 d. Pakapėje naujasis dvaro savininkas pastatė medinę bažnytėlę ir bažnytkaimį pavadino savo sūnaus Aloyzo vardu – Alizava. Kapelionas kunigas buvo sumanęs pastatyti naują bažnyčią ir jau ruošė medžiagas, tačiau 1852 m. buvo iškeltas.

1853 m. paskirtas kunigas , kuris Alizavos administratoriumi buvo 6 metus. Iki 1856 m. su vietos gyventojų ir pagalba pastatė dabartinę erdvesnę ir gražesnę su dviem bokštais bažnyčią. Pirmasis Alizavos bažnyčios inventoriaus sąrašas surašytas 1868 m. vasario 6 d., kuomet kunigas Ferdinandas Ūselis perėmė bažnyčios valdymą iš kunigo Kunigas 1872 m. pastatė naują kleboniją, perstatė ūkinius trobesius, užveisė vaismedžių sodą (125 obelys, 14 kriaušių ir 30 slyvų), pastaė varpinę, šventorių aptvėrė mūrine tvora, pastatė Kryžiaus kelio koplytėles.

Alizavos bažnyčia

1890–1896 m. klebonavo filialistas kunigas Seklinskis. Pasižymėjo kova prieš girtuoklystę ir girtavimo vietas. 1896 m. kunigavo kunigas 1900 m. patvirtintas bažnyčios rekonstrukcijos projektas, pastatyti bokštai. 1905 m. padidintos kapinės. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia apgriauta. 1909–1921 m. kunigavo . Jo rūpesčiu bažnyčia suremontuota. 1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.

Bažnyčios interjeras

Kuratas kunigas (1923–1927 m.) nupirko varpą, suremontavo ūkinius pastatus. Nuo 1927 m. kunigavo  – bažnyčią ir varpinę apdengė cinkuota skarda, ūkio pastatus uždengė naujais šiaudais, atnaujino bažnytinius drabužius. Nuo 1931 m. pareigas perėmė kun.  – bažnyčioje įtaisė naujus suolus, kapinių mūro tvorai uždėtas naujas cementinis stogas. Nuo 1936 m. kunigas J. Savukaitis pertvarkė altorius, 1938 m. įsteigė knygynėlį, nupirko 2 statulas, jaunimo reikalams perdavė pusę špitolės namo.

1941–1942 m. šalčiai sunaikino užveistą sodą.

2018 m. bažnyčia atnaujinta, perdažyta.

Architektūra

Bažnyčia istoristinė, turi baroko, neogotikos bruožų, stačiakampio plano, su 2 fasado bokštais. Vidus 3 navų, atskirtų kolonomis. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame stovi varpinė.

Vargonai

Vargonai datuojami remiantis tuo, kad dabartinė bažnyčia buvo pastatyta 1853–1856 m. Griežykla yra kairėje vargonų pusėje. Dumplės lygiagretinės, neoriginalios. Dalis vamzdžių, oro skirstymo dėžė, mechanika yra autentiški.

Alizavos kaimas yra visiškai netoli Antašavos kaimo, kuriame stovi panašaus laikmečio, analogiško klasicistinio stiliaus ir prospekto struktūros vargonai (1862 ?). Vargonų prospekto modelis yra klasicistinė trijų bokštų prospekto su centrine žemiausia dalimi atmaina.

1992 m. vargonai įtraukti į Kultūros vertybių registrą (u. k. 2678) 2016-11-19 iš Wayback Machine projekto.

Galerija

• Paminklas partizanams ir tremtiniams atminti 1940–1990 m.

Šaltiniai

1. A.Semaška. Pasižvalgymai po Lietuvą. 2004, 260 p.
2. http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=2237
3. https://www.vargonai.com/vargonai/panevezio-regionas/alizava/

Nuorodos

• Parapijos svetainė 2009-08-03 iš Wayback Machine projekto.
• Alizavos šv. Jono Krikštytojo bažnyčios panoraminių fotografijų katalogas