Aleksandrija (Šiauliai)

Aleksandrija
Aleksandrija
55°55′19″š. pl. 23°21′54″r. ilg. / 55.922°š. pl. 23.365°r. ilg. / 55.922; 23.365 (Aleksandrija)
Apskritis	Šiaulių apskritis
Savivaldybė	Šiaulių rajono savivaldybė
Seniūnija	Šiaulių kaimiškoji seniūnija
Gyventojų (2021)	165
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) Vardininkas: Aleksandrijà Kilmininkas: Aleksandrìjos Naudininkas: Aleksandrìjai Galininkas: Aleksandrìją Įnagininkas: Aleksandrijà Vietininkas: Aleksandrìjoje

Aleksandrija – kaimas Šiaulių rajono savivaldybėje, 3 km į rytus nuo Šiaulių miesto centro, abipus kelio į Kairius ir Radviliškį. Aleksandrijos seniūnaitija. Ribojasi šiaurėje su Lepšiais, rytuose su Bertužiais, pietuose su Zokniais, vakaruose su Šimše. Rajonas kalvotas, kalvose trykšta keli šaltiniai, turintys gydomųjų savybių.

griuvėsiai

Šiaulių gegužinių vieta

Akmuo „Labora“

Etimologija

Kadaise čia buvusį ir kaimą vadino Lepšiais. 1795 ar 1832 m. dvarą įsigijo grafas Nikolajus Zubovas, kuris pastatydino naujus dvaro rūmus ir kitus trobesius. Dvaras N. Zubovo žmonos Aleksandros garbei buvo pavadintas Aleksandrija (asmenvardinis vietovardis).

Istorija

Rajono teritorijoje žmonių gyventa jau VIII–IX a. Tai rodo senkapio, kurį tyrinėjo archeologas Balys Tarvydas. Jo radiniai dabar saugomi Aušros muziejuje.

1886 m. grafas Aleksandrijoje pastatė plytinę ir fabriką, kuriame dirbo 50 darbininkų. Iš šios plytinės plytų pastatyta Didždvario gimnazija, Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia, bankas, paštas ir daugelis kitų miesto pastatų. 1902 m. plytinę iš Vladimiro Zubovo nupirko Miša Lensonas ir Icikas Frankas. Po Antrojo pasaulinio karo plytinės pastatuose veikė raštinės reikmenų fabrikas „Beržas“.

XIX a. pab. – XX a. pradžioje Aleksandrijoje buvo gražus pušynas, pamėgtas šiauliečių. 1894 m. jame įvyko pirmoji Šiaulių gegužinė, kurioje dalyvavo Jonas Jablonskis, Žemaitė, Povilas Višinskis. Ir vėliau čia vykdavo pažangių kultūros veikėjų sueigos. Gegužinės prisiminimui 1934 m. pušynėlyje įkastas paminklinis akmuo su iškaltu užrašu „Labora“ (lot. labora – „dirbk“).

Dvare 1950 m. įsikūrė karinio dalinio štabas, greta pastatyti namai karininkams.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.	1984 m.
79	183	169	138	233	247
1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-	-
350	290	177	165	-	-
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

Vandalų sudaužyta paminklinė lenta

Aleksandrijos kalvelėje, prie plento, palaidotas įžymus Lietuvos miškininkas, rašytojas ir visuomenininkas profesorius Povilas Matulionis (1860–1932), paskutinius gyvenimo metus praleidęs Aleksandrijoje. Jis piktinosi klerikalų veikla, buvo laisvamanis. Reikšdamas protestą prieš valdžią ir kunigus, paprašė artimųjų, kad jo palaikus po mirties palaidotų nešventintoje žemėje. Tačiau LTSR metais kalvoje pradėtas kasti smėlis ir žvyras, išnaikinta didžioji pušyno dalis, o vėliau memorialinėje vietoje įrengta motociklų lenktynių trasa. P. Matulionį primena stogastulpis prie kelio Šiauliai–Panevėžys (autorius – liaudies meistras A. Česnulevičius), pastatytas profesoriaus mirties 50-mečio proga. Miško darbuotojai ir gamtosaugininkai tuo pačiu netoli jo kapo pasodino 72 ąžuolų giraitę (tiek metų gyveno profesorius).

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
4. Aleksandrija. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 41 psl.
5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
7. Aleksandrija 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 40
8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
9. Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.