Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Aleksandras Livontas (1920 m. lapkričio 20 d. Charkovas, Ukraina – 1974 m. lapkričio 12 d. Vilnius) – Lietuvos smuikininkas, pedagogas, kultūros veikėjas, publicistas.

Biografija

Gimė Ukrainos mieste Charkove. 1930 m. kartu su tėvais persikėlė į Odesą. 1930–1937 m. mokėsi Piotro Stoliarskio muzikos mokykloje. 1937 m. įstojo į Odesos konservatoriją, pas tą patį legendinį profesorių , užauginusį tokias pasaulines smuiko žvaigždes kaip Davidą Oistrachą ir Nathaną Milsteiną. 1941 m. studijas teko nutraukti dėl kilusio Antrojo Pasaulinio karo. 1941 m. tarnavo kariuomenėje, o 1942–1945 m. grojo Maskvos sąjunginio radijo A. Aleksandrovo ansamblyje.

1944 m. baigė Maskvos konservatoriją, Davido Oistracho klasę. 1945 m. atvyko į Lietuvą. 1945–1948 m. buvo Lietuvos operos ir baleto teatro orkestro koncertmeisteris ir filharmonijos solistas. 1945 ir 1947 m. dėstė Kauno konservatorijoje, o 1946 m. dėstė tuometinėje Vilniaus konservatorijoje. 1948 m. galutinai įsikūrė Vilniuje ir atsidavė pedagoginiam darbui, bei koncertinei veiklai. 1948–1974 m. dirbo Lietuvos konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) dėstytoju ir Vilniaus dešimtmetėje muzikos mokykloje vyr. mokytoju (dab. Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla). 1954 m. Aleksandrui Livontui suteiktas docento vardas.

Aleksandras Livontas mirė 1974 m. lapkričio 12 d. Vilniuje, eidamas savo 54-sius metus. Po koncerto Filharmonijoje, pagriežęs E. Balsio II koncertą smuikui su Ulijanovsko simfoniniu orkestru, artistas sukniubo persirengimo kambaryje sustojus širdžiai. Profesorius palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Profesinė veikla

Aleksandras Livontas buvo vienas įstabiausių ir garsiausių smuikininkų gyvenusių Lietuvoje. Aukštas meistriškumas išugdytas P. Stoliarskio ir D. Oistracho smuiko klasėse ryškiai nušvietė Lietuvos muzikinio pasaulio padangę. Jo griežimo stiliui buvo būdinga virtuoziškumas, emocingumas, dramatiška įtampa ir maksimali artistinė raiška. Savo koncertuose meistriškai atlikdavo įvairių epochų kūrinius. Svarbią vietą Livonto meninėje veikloje užėmė Lietuviška muzika. Jis aktyviai prisidėjo prie lietuvių muzikinės kultūros puoselėjimo. Atlikdavo lietuvių kompozitorių kūrinius, konsultuodavo, bendradarbiavo su rašančiais muziką smuikui Baliu Dvarionu, Stasiu Vainiūnu, Eduardu Balsiu ir kitais. Iš viso A. Livonto repertuare buvę daugiau nei 80 lietuvių kompozitorių kūrinių.

Kartu su savo žmona surengė daug solinių rečitalių Lietuvoje ir kitose buvusios Sovietų Sąjungos šalyse. Grojo solo su įvairių šalių orkestrais Lietuvoje, Latvijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Rusijoje. A. Livontas griežė žymaus XVIII a. smuikų meistro Guadagnini pagamintu instrumentu. Po jo mirties šiuo smuiku griežė R. Katilius.

A. Livonto klasėje mokėsi visas būrys garsių smuikininkų: , , Saulius Sondeckis, Feliksas Bajoras, Algis Gricius, , Raimundas Katilius, , . Daugelis iš jų tapo pedagogais išauginę visą kartą jaunųjų smuikininkų.