Aleksandras Juzefas Sulkovskis

Aleksandras Juzefas Sulkovskis (lenk. Aleksander Józef Sułkowski, 1695 m. kovo 15 d. – 1762 m. gegužės 21 d.) – Lenkijos politikas ir Saksonijos politikas. Saksonijos ministras pirmininkas (1733–1738), Šventosios Romos imperijos grafas ir kunigaikštis, , Lenkijos armijos generolas-leitenantas (1734), Saksonijos infanterijos generolas-majoras (1735), leibgvardijos pulkininkas, Lietuvos dvaro medžioklis (nuo 1729 m.).

Aleksandras Juzefas Sulkovskis
Sulkovskių herbas
Gimė	1695 m. kovo 15 d.
Mirė	1762 m. gegužės 21 d. (67 metai)
Tėvas	Augustas Stiprusis
Motina	Elžbieta Želevska
Žymūs apdovanojimai
Baltojo erelio ordinas
Vikiteka	Aleksandras Juzefas Sulkovskis

Rydzinos pilis

Biografija

Nesantuokinis Lenkijos karaliaus ir Saksonijos kurfiursto Augusto Stipriojo ir Elžbietos Želevskos sūnus. Lenkijos dvariškis, saksoniškoje tarnyboje Karokuvos burgrafas Satanilovas Sulkovskis vedė Elžbietą Žalevską ir įsūnijo jos sūnų.

Užaugo karaliaus rūmuose (buvo pažu), kur susipažino su Augusto Stipriojo vyresniuoju sūnumi ir paveldėtoju. Aleksandras Sulkovskis tapo sosto paveldėtojo artimu patarėju, o nuo 1733 metų Saksonijos kurfiursto ir Lenkijos karaliaus Augusto III (1733–1763).

1729 metais Aleksandras Sulkovskis buvo paskirtas Lietuvos dvaro medžiokliu. 1733–1738 metais – Saksonijos ministras pirmininkas. 1735 metais gavo Saksonijos infanterijos generolo-majoro laipsnį.

1734 m. vasario 7 d. tapo Baltojo erelio ordino kavalierius. 1737 m. rugsėjo 15 d. gavo Šventosios Romos imperijos grafo titulą. 1738 metais dėl Henriko von Briulio intrigų buvo priverstas atsistatydinti iš ministro pirmininko posto ir išvažiavo iš Drezdeno.

1738 metų sausį Aleksandras Sulkovskis iš buvusio Lenkijos karaliaus Stanislovo Leščinskio (kuris buvo priverstas atsisakyti Lenkijos karaliaus karūnos ir gyveno Prancūzijoje) išpirko jo miestus ir Lešną. Po savo atsistatydinimo iš ministro pirmininko posto Aleksandras Sulkovskis nutarė apsigyventi Radzino pilyje ir užsiėmė jos plėtimu. Pardavė savo rūmus Drezdene ir persikraustė į Radziną, kur pervežė baldus, paveikslus ir porceliano kolekciją. Savo Radzino rezidencijoje grafas Aleksandras Sulkovskis priėmė karalių ir aristokratus.

1752 metais grafas Aleksandras Sulkovskis nupirko majoratiškas dvaro žemes Belsko-Bialoje, Silezijoje. Tais pačiais metais jo dvaro žemės gavo kunigaikštystės statusą. Sekančiais 1754 metais Šventosios Romos imperijos imperatorė Marija Teresė, kaip Bohemijos karalienė, iškėlė Aleksandro Sulkovskio valdas į hercogystės statusą su titulo perdavimo paveldint teise.

1762 m. gegužės 21 d. 67-metis kunigaikštis Aleksandras Sulkovskis mirė Lešne. Jo valdas (kunigaikštystę Belsko-Bialoje ir Radzino ordinatą) paveldėjo jo vyresnysis sūnus Augustas Kazimieras Sulkovskis.

Šeima ir vaikai

Aleksandras Juzefas Sulkovskis buvo vedę du kartus. 1728 m. spalio 31 d. pirmą kartą vedė baronesę Mariją Prancišką von Štein (1712–1741), barono Pranciškaus von Šteino ir Anos von Hutenberg dukterį. Vaikai:

• Augustas Kazimieras (1729–1786), 2-asis Bielsko-Bialos kunigaikštis ir 1-asis Rydzino ordinatas (1762–1786), karaliaus kamergeris, Karūnos didysis raštininkas (1764), kadetų korpuso komendantas (1765–1768), pėstininkų pulko vadas (1768), Radzino ordinacijos pulko vadas, Gnizno (1768–1775), Kališo (1775–1778) ir Poznanės (1778–1786) vaivada, Pastovios Tarybos maršalka (1775–1776), Lenkijos armijos generolas-leitenantas ir Novodvoro seniūnas.

• Aleksandras Antonas (1731–1786), 3-iasis Belsko-Bialos kunigaikštis ir 2-asis Rydzino ordinatas (1786 m. sausis-rugsėjis), Karūnos armijos generolas-leitenantas (1785), Austrijos armijos feldmaršalas, Odolianovo seniūnas.

• Mariana Sulkovska (m. 1749), žmona nuo 1747 metų Infliatų vaivados Pranciškaus Jokūbo Šembeko (m. 1765)

• Pranciškus (1733–1812), 4-asis Bielsko-Bialos kunigaikštis (1786–1812), Karūnos armijos generolas-leitenantas, Karūnos pėstininkų generalinis inspektorius, Rusijos armijos generolas, Austrijos kamergeris, Gudnovo seniūnas.

• Antonjus (1735–1796), 3-iasis Rydzino ordinatas (1786–1796), Karūnos armijos pulkininkas (1757), Karūnos armijos generolas-leitenantas (1762), Porockių vardo dragūnų pulko ir Radzino ordinacijos pulko vadas (1774), Gniezno (1775–1786) ir Kališo vaivada (1786–1795), paskutinis Karūnos didysis kancleris (1793–1795).

• Joana Sulkovska (1736–1800), žmona nuo 1750 metų Smolensko vaivados, kunigaikščio Petro Povilo Sapiegos (1701–1771)

• Juzefa Petronėlė Sulkovska (m. 1756), žmona nuo 1753 metų Karūnos didžiojo taurininko Ignoto Ptockio.

1743 m. rugpjūčio 27 d. antrą kartą vedė Aną Pšebendovską (1721 – po 1770), Malborko vaivados Petro Jurgio Pšebendovskio (apie 1674–1755) dukterį. Vaikai:

• Tereza Sulkovska (m. 1818), žmona nuo 1765 metų Lanckorono seniūno Jano Juzefo Vielhorskio (m. 1774).

Literatūra

• Aleksander Piwoń: Testamenty Ostatnich Ordynatorów Rydzyńskich, «Rydzyniak Nr.7», 1997, ISSN-1233-3492, str. 19-21

Nuorodos