Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Kunigaikštis Antonijus Sulkovskis (lenk. Antoni Sułkowski; 1735 m. birželio 11 d. – 1796 m. balandžio 16 d., Rydzina) – Lenkijos valstybinis veikėjas, Gniezno vaivada (1775–1786) ir Kališo vaivada (1786–1795), paskutinis Karūnos didysis kancleris (1793–1795), Lenkijos armijos pulkininkas (1757), Karūnos armijos generolas-leitenantas (nuo 1762 metų), Potockių pulko ir Rydzino ordinacijos dragūnų pulko vadas (1774), Austrijos rūmų pakamaris (kamergeris) nuo 1765 metų, Sokolvicko seniūnas.

Antonijus Sulkovskis


Sulkovskių herbas

Gimė	1735 m. birželio 11 d.
Mirė	1796 m. balandžio 16 d. (60 metų)
Tėvas	Aleksandras Juzefas Sulkovskis
Motina	Marija Pranciška fon Štein

Žymūs apdovanojimai
Baltojo erelio ordinas

Biografija

Lenkijos aristokrato Aleksandro Juzefo Sulkovskio (1695–1762) ir Marijos Pranciškos fon Štein (1712–1741) jaunesnysis (ketvirtas) sūnus.

Šventos Romos imperijos kunigaikštis, Radzyno 3-čias ordinatas (1786). Septynmetyje kare su Prūsija (1756–1763) dalyvavo Rusijos pusėje. 1757 metais gavo pulkininko laipsnį, o 1762 metais tapo Lenkijos armijos generolu-leitenantu. 1765 metais Antonijus Sulkovskis buvo paskirtas Austrijos imperatoriškųjų rūmų kamergeriu (pakamariu).

Kunigaikštis Antonijus Sulkovskis buvo išrinktas pasiuntiniu nuo Lomžos žemės į ATR padalijimo seimą, kur įėjo į komisijos, priverstos spaudžiant Rusijos, Austrijos ir Prūsijos diplomatams sutikti su pirmuoju ATR padalijimu, sudėtį. 1773 metais įėjo edukacinės komisijos, sudarytos seime, sudėtį.

1775 metais kunigaikštis Antonijus Sulkovskis buvo paskirtas Gniezno vaivada, 1786 metais buvo paskirtas Kališo vaivada. 1793–1795 metais – paskutinis Karūnos didysis kancleris.

1792 metais tapo Targovicos konfederacijos konsuliaru (patarėju) nuo Kališo vaivadijos. Gardino seime 1793 metais buvo įtrauktas į delegacijos sudėtį deryboms su Rusijos pasiuntiniu Jakovu Siversu.

1760 metais kunigaikštis Antonijus Sulkovskis tapo Švento Aleksandro Neviškio ordino kavalieriumi, 1776 metais gavo Šventos Onos ordiną. 1779 metais buvo apdovanotas Baltojo erelio ordinu.

Šeima ir vaikai

Antonijus Sulkovskis buvo vedęs du kartus. 1766 m. sausio 28 d. vedė Marianą Dzialinską, Kališo vėliavininko Jokūbo Dzialinskio (1709–1756) dukterį, su kuria išsiskyrė 1781 m. gruodžio 19 d.; antrą kartą Marina ištekėjo už karaliaus kamergerio Mykolo Valavičiaus.

1784 metais Antonijus Sulkovskis antrą kartą vedė grafaitę Karoliną fon Lic (1759–1831). Vaikai:

Antonijus Pavelas Sulkovskis (1785–1836), 4-tas Rydzino ordinatas (1796–1836), pėstininkų pulkininkas (1807) ir Varšuvos kunigaikštystės brigados generolas (1810), divizijos generolas ir generolas adjutantas (1815–1818).

Literatūra

Aleksander Piwoń: Testamenty Ostatnich Ordynatorów Rydzyńskich, «Rydzyniak Nr.7», 1997, ISSN-1233-3492

Nuorodos

Politinis postas
Prieš tai: Jacekas Malachovskis	1793–1795	Po to: -