Ai Weiwei

Ai Weiwei
Ai Weiwei 2007 metais „Documenta“ parodos Kaselyje metu.
Gimė	1957 m. rugpjūčio 28 d. (66 metai) Pekinas, Kinija
Veikla	Skulptorius, instaliacijų menininkas, politinis aktyvistas
Vikiteka	Ai Weiwei

Ai Weiwei (Ai Wei Wei, Ai Wei-wei, kin. 艾未未, pinyin: Ài Wèiwèi, g. 1957 m.) – Kinijos vizualiųjų menų kūrėjas ir politinis aktyvistas.

Biografija

Ai Weiwei (lt. Ai Vėivėi) gimė 1957 m. gegužės 18 ar rugpjūčio 28 d. Pekine. Jo tėvas Ai Qing (Ai Cingas) tuo metu buvo vienas garsiausių Kinijos poetų. Greitu laiku po sūnaus gimimo jį Kinijos komunistai apkaltino dešiniųjų politinėmis pažiūromis ir ištrėmė į Kinijos Šiaurės Rytų provincijas žemos vertės sunkiam darbui. 1976 m. šeima buvo reabilituota ir grįžo į Pekiną. Ai Weiwei susidomėjo menu ir 1978 m. pradėjo mokytis Pekino kino akademijoje, buvo susijęs su avangardinių menininkų grupe Xingxing („Žvaigždės“). 1981 m. Ai Weiwei persikėlė į JAV, lankė Parsonso dizaino mokyklą Niujorke. Mokėsi tapybos, po to susidomėjo skulptūra įtakotas M. Diušano ir J. Boiso kūrinių. 1988 m. įvyko Ai Weiwei pirmoji personalinė paroda Niujorke, kuri nesulaukė didelio dėmesio. Sužinojęs apie tėvo sunkią ligą, 1993 m. Ai Weiwei grįžo į Kiniją. Jis domėjosi Kinijos „kultūrinės revoliucijos“ metu sunaikintomis istorinėmis vertybėmis. Adaptuodavo praeities artefaktus taip, kad jie įsilietų į moderniąją kultūrą. Pavyzdžiui, Hanų dinastijos laikų urną dekoravo „Coca Cola“ ženklu, iš praeities baldų liekanų kurdavo befunkcinius meno objektus.

1994−1997 m. Ai Weiwei apipavidalino tris knygas, išleistas be vyriausybės struktūrų žinios. Garsas Kinijoje apie jį išaugo 2000 m., kuriais jis suorganizavo sąmoningai iššaukiančio meno parodą, kaip atsvarą oficiozinei Šanchajaus bienalei. 1999 m. Ai Weiwei įkūrė Pekino apylinkėse savo studiją ir 2003 m. firmą FAKE („Fake Cultural Development Ltd.“), kuri realizavo menininko architektūrinius projektus. 2005 m. Ai Weiwei buvo pakviestas vesti asmeninį „blogą“ interneto svetainėje Sina. Jis turėjo rašyti apie savo asmeninio gyvenimo potyrius, tačiau greitu laiku pradėjo išnaudoti internetinę erdvę Kinijos oficialiosios valdžios kritikai. 2007 m. jis organizavo 1001 Kinijos piliečio kelionę į Kaselį „Documenta“ parodos metu, kaip konceptualaus projekto „Pasaka“ dalį. Ai Weiwei pagarsėjo tarptautiniu mastu, kai bendradarbiavo su „Herzog & de Meuron“ architektų firma ties 2008 m. Pekino olimpinių žaidynių stadiono, praminto „Paukščių lizdu“, projektu. Vėliau savo interneto „bloge“ Ai Weiwei atsisakė projekto autorystės ir teigė, kad olimpinės žaidynės buvo korumpuotos ir išnaudotos Kinijos valdžios propagandai.

Pekino olimpinis stadionas

Instaliacija „Vaikų formulė“, 2013 m.

2009 m. Ai Weiwei ragino tirti 2008 m. įvykusio žemės drebėjimo Sičuano provincijoje aplinkybes įtardamas melagingus valdžios pranešimus apie gyventojų žūtį ir valdininkų atsakomybę už prastai pastatytas mokyklas, kai žuvo dešimtys tūkstančių vaikų. Po šių raginimų jo „blogas“ buvo nutrauktas, menininkas buvo sumuštas policijos Čengdu mieste ir atnaujino veiklą amerikietiškame Twitter portale. Iki 2010 m. jis parašė apie 2700 Kinijos valdžios veiksmus kritikuojančių žinučių. 2009 m. pabaigoje Ai Weiwei Miunchene sukūrė instaliaciją Sičuano žemės drebėjimo aukoms atminti iš 9000 dažytų mokinių kuprinių, kurios vizualiai sudarė vienos iš aukų motinos klausimą kinų kalba. 2010 m. jo naujas studijos kompleksas Pekine, kurį įkurti pakvietė Pekino meras, buvo nugriautas vietos valdžios nurodymu, dėl esą negauto leidimo. Ai Weiwei nugriovimo metu buvo areštuotas ir pats įtarė, kad šie veiksmai buvo iššaukti jo dviejų dokumentinių filmų, kuriuose abejojama Šanchajaus valdžios veiklos skaidrumu. 2011 m. Ai Weiwei buvo suimtas ir kaltintas mokesčių slėpimu, paleistas po daugiau nei dviejų dviejų mėnesių už užstatą ir jam pateiktos pretenzijos dėl 15 mln. juanių nesumokėtų mokesčių. Ai Weiwei pralaimėjo bylą ir 2012 m. jo firma FAKE buvo uždaryta. Jis buvo kaltintas pornografija.

Dėl savo veiklos pasaulio žiniasklaidoje Ai Weiwei buvo vadinamas disidentu. Tuo pat metu menininko žinomumas užsienyje tik augo. 2010 m. instaliacija „Gyvūnų/Zodiako ženklų ratas“, skirta San Paulo bienalei, 2011 m. buvo pademonstruota Niujorke ir Londone. Ai Weiwei kūrinių paroda įvyko 2009 m. Tokijuje ir vėliau buvo praplėsta į retrospektyvinę parodą, kuri pademonstruota Vašingtono Hiršhorno muziejuje. 2010−11 m. Londono Teit Modern galerijoje buvo parodyta instaliacija „Saulėgražų sėklos“, sudaryta iš 100 mln. porcelianinių ir rankomis dažytų „sėklų“, kurias pagamino apie 1600 Dzingdedženo miesto porceliano amatininkų. Menininkas ragino vaikščioti lankytojus šiomis „sėklomis“, kaip ant Kinijos politiškai užgniaužtos liaudies personifikacijos. Po savaitės galerija šį vaikščiojimą nutraukė dėl kylančių sveikatai pavojingų dulkių. Sukurti du dokumentiniai filmai apie menininko veiklą: „Ai Weiwei niekada nesigaili“ (2012, parodytas Kauno kino festivalyje) ir „Ai Weiwei sufabrikuota byla“ (2013).

2013 m. Ai Weiwei sukūrė instaliaciją S.A.C.R.E.D., kuri buvo parodyta Venecijos bienalėje. Ją sudarė šeši geležiniai konteineriai, imituojantys kalėjimo vienutes. Jose Ai Weiwei vaizduojantis atlikėjas, prižiūrimas dviejų sargybinių, valgė, miegojo ir elgėsi kaip tikras kalinys. Žiūrovas galėjo įeiti į šias ir iš arti pajusti, kaip Ai Weiwei leido laiką Kinijos kalėjime. 2013 m. menininkas išleido sunkiojo roko albumą The Divine Comedy, kurio pirmasis singlas „Dumbass“, pasak jo, buvo skirtas atsigauti nuo buvimo kalėjime traumos. Už kovą dėl žmogaus teisių 2015 m. menininką apdovanojo „Amnesty International“ organizacija. 2015 m. Ai Weiwei galėjo išvykti iš Kinijos po to, kai jam po 4 metų buvo grąžintas pasas, rugsėjį atsidarė jo paroda Britanijos karališkojoje dailės akademijoje. Tą patį mėnesį Ai Weiwei ir skulptorius Anišas Kapūras surengė vaikščiojimo po Londoną akciją solidarumo su pasaulio pabėgėliais vardan. 2015 m. lapkritį Ai Weiwei pristatė savo juvelyrikos dirbinių kolekciją.

Kūrinių galerijos

• moma.org
• wikiart.org
• artnet.com
• artsy.net
• khanacademy.org

Kūrinių pavyzdžiai

• „Šablonas“ 2007 m. „Documenta“ parodoje Kaselyje
• „Saulėgražų sėklos“ 2010 m. Teit Modern galerijoje Londone
• „F žolė“ 2015 m. Vankuveryje
• Instaliacija „Minkšta žemė“ 2017 m. Izraelio muziejuje

Išnašos

1. „The New York Times“
2. lzinios.lt
3. Teit Modern galerija 2017-09-19 iš Wayback Machine projekto.
4. kinofestivalis.lt 2016-01-26 iš Wayback Machine projekto.
5. europlius.com
6. independent.co.uk
7. „The Guardian“
8. independent.co.uk
9. amnestyusa.org
10. „Lietuvos rytas“ 2016-01-25 iš Wayback Machine projekto.
11. „The Guardian“
12. delfi.lt
13. tate.org.uk
14. „The New York Times“

Šaltiniai

• Encyclopaedia Britannica