Afrikinis savaninis kiškis

Lepus microtis
Lepus microtis
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Potipis: Stuburiniai ( Vertebrata) Antklasis: Amniotai ( Amniota) Klasė: Žinduoliai ( Mammalia) Būrys: Kiškiažvėriai ( Lagomorpha) Šeima: Kiškiniai ( Leporidae) Gentis: Kiškiai ( Lepus) Rūšis: Afrikinis savaninis kiškis ( Lepus microtis)
Binomas
Lepus microtis , 1865
Paplitimo arealas

Afrikinis savaninis kiškis (Lepus microtis) – kiškinių šeimos žinduolis. Pastebimas Alžyre, Botsvanoje, Burundyje, Čade, Konge, Etiopijoje, Gambijoje, Gvinėjoje, Bisau Gvinėjoje, Kenijoje, Libijoje, Malyje, Mauritanijoje, Maroke, Mozambike, Namibijoje, Nigeryje, Ruandoje, Senegale, Siera Leonėje, Pietų Afrikos Respublikoje, Sudane, Tanzanijoje, Tunise, Ugandoje ir Zambijoje.

Fizinės savybės

Tai vidutinio dydžio kiškiai. Jų uodegos trumpos, kailis šiurkštokas, įvairiose kūno vietose skirtingų spalvų: nugara gali būti pilkai ruda, pasturgalis – baltas, krūtinė, šonai ir kojos – rausvai rudi. Ausų galiukai juodi. Labai panašūs į kapinius kiškius, skiriasi tik priekinių dantų padėtis.

Afrikiniai savaniniai kiškiai užauga nuo 41 iki 58 cm ilgio, vidutinis svoris siekia apie 2 kg.

Buveinė

Šie kiškiai aptinkami kalnuotose vietovėse, tarp miškų įsiterpusiose laukymėse, kuriuose gausu krūmynų. Taip pat gyvena akmeningose, miškingose stepėse, savanose.

Dauginimasis

Lytinę brandą pasiekia aštuonių mėnesių amžiaus. Patelės veda jauniklius beveik ištisus metus. Nėštumas trunka nuo 25 iki 50 dienų. Vienoje vadoje gali būti nuo 2 iki 15 kiškiukų, kurie maždaug per mėnesį tampa savarankiški. Ką tik gimę mažyliai greitai atsimerkia ir pradeda bėgioti.

Mityba

Afrikiniai savaniniai kiškiai yra žolėdžiai. Maitinasi žolelėmis, pirštuočių genties augalais. Ėda šakneles, kai kuriuos grybus, nukritusių vaisių minkštimą, riešutus, sėklas, šakniagumbius, graužia medžių žievę.

Nuorodos

• Informacija anglų k.
• Vaizdinė medžiaga