Žiedų valdovas: karaliaus sugrįžimas

Žiedų valdovas. Karaliaus sugrįžimas
Pavadinimas	The Lord of the Rings: The Return of the King
Kilmės šalis	JAV Naujoji Zelandija Vokietija
Režisierius	Peter Jackson
Prodiuseris (-iai)	Peter Jackson Barry M. Osborne Fran Walsh
Scenaristas (-ai)	Frances Walsh Philippa Boyens Peter Jackson
Kompozitorius	Howard Shore
Vaidina	Viggo Mortensen
Metai	2003
Žanras	Maginė fantastika
Pagal knygą	J. R. R. Tolkien „Žiedų valdovas“
Trukmė	201 min (kino teatrų versija) 251 min (išplėstinė DVD versija)
Kalba	anglų sindų kvenja
Premjera	2003 m. gruodžio 17 d.
Biudžetas	94 mln. USD
IMDb įrašas

Žiedų valdovas. Karaliaus sugrįžimas (angl. The Lord of the Rings: The Return of the King) – 2003 m. gruodžio 17 d. kino ekranuose pasirodęs filmas, trečiasis iš trilogijos pagal Dž. R. R. Tolkino knygą „Žiedų valdovas“. Filmą režisavo režisierius iš Naujosios Zelandijos Piteris Džeksonas. Siužetas aprėpia dalį antrojo ir daugumą trečiojo knygos tomo įvykių.

„Žiedų valdovas. Karaliaus sugrįžimas“ visame pasaulyje uždirbo apie 1 118 888 979 JAV dolerių. Išleista videojuosta bei DVD, 2004 m. pasirodė speciali išplėstinė DVD versija, kurios trukmė – 251 minutė. Be gerokai ilgesnio filmo šiame DVD yra ir įvairių priedų, dokumentinių filmų bei komentarų.

Trilogijos pradžia – „Žiedo brolija“, antrasis filmas – „Dvi tvirtovės“.

Aktoriai

Vaidmuo	Aktorius
Gendalfas
/ Smygolas
Aragornas	Viggo Mortensen
Meris	Dominic Monaghan
Pipinas
	Orlando Bloom
Galadrielė	Cate Blanchett
Sarumanas	Christopher Lee
Grima-

Siužetas

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Filmas prasideda scena, kurioje parodoma, kaip Smygolas gavo Žiedą nužudęs Dygolą ir pamažu, pasitraukęs į urvus po kalnais, virto Golumu. Sugrįžtama prie Frodo ir Semo, kurie Smygolo yra vedami link Mordoro. Frodui darosi vis sunkiau nešti Žiedą. Jis patiki Golumu, klastingai mėginančiu atsikratyti Semo, ir išvaro pastarąjį. Golumas toliau veda Frodą žadėtuoju slaptu keliu į Mordorą. Kelias eina per voratinklėtą purviną tunelį. Golumas pradingsta, o Frodas yra priverstas susidurti su pabaisa – milžiniška vore Šeloba. Ji įgelia Frodui ir apveja voratinklio gijomis. Visą sceną mato iš paskos atsekęs išvarytasis Semas. Jis pagalvoja, kad Frodas mirė, todėl su ašaromis akyse pasiima Žiedą, Frodo kalaviją Gylį ir Galadrijelės dovanotą švytintį buteliuką. Išgirdęs artėjančių orkų balsus, pasislepia. Iš orkų pokalbio supranta, kad Frodas nemiręs, tačiau gelbėti jau per vėlu: orkai Frodą nusineša į savo bokštą.

Lygiagrečiai vystosi veiksmas kitoje Viduržemio dalyje. Į sugriautą Izengardą atjoja Gandalfas, Aragornas, Legolasas, Gimlis ir Teodenas. Čia jie kalbasi su savo bokšte užsidariusiu Sarumanu. Sarumaną nuduria jo tarnas Grima (Šliužburnis), ir iš Burtininko rankovės iškrenta Palantiras (Matantysis Akmuo). Palantirą pakelia Pipinas, tačiau jį išsyk atima Gandalfas. Kompanija keliauja į Edorasą (Rohano sostinę). Naktį Pipinas neatsispiria pagundai ir, paėmęs iš Gandalfo Akmenį, pažvelgia į jį ir susidūrė su pačiu Sauronu. Ryte Gandalfas su Pipinu išjoja į Minas Tiritą, o Teodenas ir jo vyrai – į Dunharą (Rohano tvirtovę), kur prisakyta rinktis visiems Rohano kariams: Rohanas nusprendė padėti Gondorui Didžiajanme Kare prieš Suroną ir visą Mordorą. Tačiau Aragorno planai kitokie: jis žino, kad Gondorui pavojus gresia ne tik iš rytų: iš pietų didžiąja upe Anduinu artėja priešų laivai. Jeigu nori suspėti jiems sukliudyti, Aragornas privalo eiti Mirusiųjų Takais: keliu po kalnais, kuriame susibūrę kadaise pažado kovoti su Sauronu neištesėję kariai. Jie paklus tik Gondoro karaliui. Kartu su Aragornu eina Legolasas ir Gimlis. Mirusieji paklūsta Aragornui, karalių ainiui, ir seka paskui jį. Rohano armija išjoja į Gondorą, kartu – ir vyru persirengusi Teodeno dukterėčia Eovyna.

Minas Tirite tuo metu prasideda didelis mūšis. Praradęs sveiką protą, Gondoro vietininkas Denetoras nori sudeginti sužeistą sūnų Faramirą ir sudegti pats. Jam sukliudo Pipinas ir Gandalfas. Pelenoro laukų mūšį laimi gondoriečiai, sulaukę Rohano bei Aragorno priešų laivais atplukdytų Mirusiųjų pagalbos. Per mūšį žūva Rohano karalius Teodenas, o Žiedo Šmėklų, Nazgulų valdovą (stipriausiąjį iš Nazgulų, bet deja ne Sauroną) nužudo Eovyna. Po mūšio svarstoma, ką daryti toliau. Akivaizdu, kad karine jėga Saurono įveikti nepavyks, todėl lieka vienintelė viltis – Frodas. Kad Saurono dėmesys būtų nukreiptas nuo Frodo ir Semo, nusprendžiama pasiųsti kariuomenę prie Juodųjų Mordoro Vartų.

Semas išvaduoja Frodą iš orkų tvirtovės: orkai susipjovė tarpusavyje ir išsižudė. Apsirengę orkiškais skarmalais, jiedu pradeda sunkią kelionę Lemties Kalno link. Iš plynės, kurioje knibždėte knibžda orkų, šie pasitraukia – Sauronas renka pajėgas prie Juodųjų Vartų. Galiausiai vargiai suprasdami, kas vyksta, hobitai pasiekia Lemties Kalną. Tačiau svarbiausią akimirką Frodas atsisako įmesti Žiedą į ugnį ir užsimauna Jį. Perskrodusi visus šešėlius Saurono Akis pamato Frodą. Kaip nesuvaldoma liepsna Jį užliejo įniršis, tačiau kaip juodi, smaugiantys dūmai pakilo baimė. Vienas žingsnis ir jis bus sunaikintas. Iš paskos atsekęs Golumas pradeda kautis su Frodu. Golumui pavyko atimti Žiedą, tačiau susvyravęs jis įkrenta į Lemties Kalno Ugnį.

Vykstant mūšiui prie Juodųjų Vartų, griūva Saurono bokštas Barad Duras, virpa žemė, sprunka netekę proto priešai. Pasirodę ereliai pargabena Frodą su Semu nuo Orodruino (Lemties Kalno).

Frodas atsibunda švarioje, šiltoje lovoje ir pamato, kad šalia – jo draugai!!! Minas Tirite įvyksta Aragorno ir Arvenos vestuvės. Keturi hobitai grįžta į Grafystę, tačiau Frodas jau nebe toks kaip anksčiau. Drauge su nusenusiu Bilbu, Galadriele, Kelebornu, Elrondu ir Gandalfu jis laivu išplaukia į Vakarus. Semas lieka Grafystėje. Filmas baigiamas tais pačiais žodžiais kaip ir knyga: „Ką gi, aš sugrįžau.“

Knygos ir filmo skirtumai

Kadangi „Žiedų valdovas“ gausus įvykių bei personažų, scenarijaus autoriams teko nelengva užduotis visa tai sutalpinti į filmą. Kai kurie knygos epizodai buvo pakeisti ar išmesti. Ne visi pakeitimai patenkino ištikimus knygos gerbėjus. Tarp Tolkino gerbėjų atsirado vadinamųjų „puristų“, kurie skeptiškai žiūrėjo į filmą, teigė, kad jis niekada tinkamai neperteiks Tolkino kūrybos.

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

• Didžiausias iškirptas knygos epizodas – Grafystės išvalymas. Sarumanas filme nužudomas Izengarde, pagal knygą tai turėjo įvykti daug vėliau ir visai kitoje vietoje.
• Neparodytas Eovynos ir Faramiro gijimas Gydymo Namuose, Minas Tirite bei jų meilės pradžia. Šios scenos įtrauktos į išplėstinę filmo versiją.
• Filme Elrondas keliauja į Rohaną ir čia įteikia Aragornui jo protėvių kalaviją Narsilą. Knygoje Narsilas Aragornui atiteko gerokai anksčiau.
• Filme nėra Dunadanų ir Miško Žmonių, kuriuos pakeliui į Gondorą susitiko rohaniečiai.
• Semo išvarymas ant Kirit Ungolo laiptų – taip pat nukrypimas nuo knygos.

Apdovanojimai

Filmas gavo per 90 įvairių apdovanojimų visame pasaulyje. Svarbiausi iš jų:

• 2004 m. filmas laimėjo 11 Oskarų (visose kategorijose, kuriose buvo nominuotas): geriausias režisierius, filmas, montažas, dekoracijos, kostiumai, grimas, garso takelis, daina („Into the West“), garso režisūra, vaizdo efektai, scenarijus pagal knygą.
• BAFTA apdovanojimuose 2004 m. gavo žiūrovų simpatijas bei apdovanojimus už geriausius vaizdo efektus, operatoriaus darbą, scenarijų pagal knygą ir kaip geriausias filmas.
• 2004 m. gavo keturis Auksinius gaublius: draminis filmas, režisierius, garso takelis, daina.
• 2005 m. kompozitorius Howard Shore gavo Grammy už filmo garso takelį, Annie Lenox, Howard Shore ir Fran Walsh – už geriausią dainą filmui.
• 2004 m. gavo Hugo apdovanojimą kaip geriausias fantastinis filmas.
• 2004 m. MTV filmų apdovanojimuose prizus gavo filmas ir geriausia veiksmo scena (Gondoro mūšis).

Nuorodos

• Oficialus trilogijos puslapis
• IMDB apie šį filmą
• TORN – žinomas puslapis ir gerbėjų bendruomenė.