Sindarin

Sindarų kalba Sindarin
Kūrėjas	J. R. R. Tolkien
Vartojimas	Fantastiniame Viduržemio kontinente
Kalbančiųjų	Šią kalbą vartojo fantastinė elfų rasė - Sindarai (Sindar) - Pilkieji Elfai
Kalbos kodai
ISO 639-1	-
ISO 639-2	-
ISO/DIS 639-3	sjn

Sindarin – dirbtinė kalba sukurta J. R. R. Tolkino, ir naudota jo sukurtame fantastiniame pasaulyje – Viduržemyje.

Sindarin yra viena iš daugelio kalbų, kurias vartojo fantastiniame Viduržemio pasaulyje gyvenantys elfai, vadinami „Eledhrim“ arba „Edhellim“ sindarin kalboje.

Sindarin kalbą daugiausiai vartojo Tolkino sukurta fantastinė sindarų rasė, dažnai vadinama „pilkaisiais elfais“, kurie gyveno Beleriando regione. Šie elfai kilę iš trečiosios genties, kuri buvo palikta Beleriande po didžiosios kelionės. Jų kalba tapo izoliuota nuo jų giminaičių kalbų, kurie gyveno kitapus jūros. Sindarin kalba kilo iš ankstesnės kalbos, vadinamos bendrąja telerin, kuri savo ruožtu kilo iš bendrosios eldarin. Bendrąją eldarin kalbą vartojo eldarų rasė, gyvavusi iki pat šios rasės pasidalijimo. Tačiau pati pirmoji elfų kalba buvo vadinama prokalbe arba primityviąja quendian.

Trečiajame amžiuje („Žiedų valdovo“ siužeto laikas), sindarin buvo dažniausia elfų vartojama kalba vakarinėje Viduržemio dalyje. Sindarin kalba dažnai vadinama elfų kalba knygoje „Žiedų valdovas“.

Dainavo šviesia elfų kalba, apie kurią Frodas mažai težinojo, o kiti nežinojo išvis.

–Žiedų Valdovas, I knyga, 3. skyrius

Kartą ar du jis kreipėsi į Bastūną elfų kalba.

–Žiedų Valdovas, I knyga, 12. skyrius

Kai quenya kalbą vartojanti noldorų rasė sugrįžo į Viduržemį, jie perėmė sindarin kalbą. Quenya ir sindarin kalbos buvo susijusios, nes turėjo daug giminingų žodžių, tačiau gramatiškai ir struktūriškai jos labai skyrėsi. Apie sindarin kalbą dažnai kalbama kaip apie permainingesnę nei quenya, nes ji buvo susiskaidžiusi į keletą įvairių tarmių pirmajame amžiuje.

Antrajame amžiuje dauguma žmonių, gyvenančių Númenoro saloje laisvai šnekėjo sindarin kalba. Jų palikuonys ir trečiajame amžiuje išsaugojo šią kalbą.

Tolkino fantastiniame pasaulyje sindarin kalba buvo pirmoji kalba, užrašyta elfų „cirth“ raštu. Vėliau sindarin kalba paprastai būdavo užrašoma „tengwar“ raštu.

Kurdamas sindarin kalbos garsus ir gramatiką, Tolkinas rėmėsi valų kalba, todėl Sindarin kalba pasižymi kai kuriais priebalsių pakitimais, kurie būdingi keltų kalboms. Taip pat šiai kalbai įtaką padarė senoji anglų kalba ir senovės skandinavų kalba.

Žodis sindarin iš tikrųjų yra quenya kalbos forma. Vienintelis žinomas šios kalbos pavadinimas sindarin kalba – eglathrin. Jis tikriausiai buvo naudojamas pirmajame amžiuje.

Dvi laiko juostos

Tolkino sukurtų dirbtinių kalbų raida paprastai skirstoma į dvi laiko juostas:

• Vidinę, kuri apima įvykius, paveikusius šią kalbą fantastiniame Tolkino pasaulyje;
• Išorinę, kuri apima šios kalbos vystymą ir tobulinimą, atliktą paties Tolkino.

Išorinė istorija

Tolkinas domėjosi kalbomis jau nuo mažens ir ištobulino keletą dirbtinių kalbų dar būdamas paaugliu. Galų gale, jau suaugęs, jis sukūrė ištisą dirbtinių kalbų šeimą, kuria kalbėjo jo sukurto pasaulio – Viduržemio gyventojai. Sindarin kalbą jis pritaikė elfų rasei. Šios kalbos fantastinėje aplinkoje galėjo laisvai kisti ir pasidalyti į įvairias tarmes.

Viena iš tokių kalbų buvo sukurta apie 1915 m. Ji buvo paremta keltų kalbomis. Tolkinas šią kalbą pavadino goldogrin, (liet. gnomų kalba). Jis parašė turtingą šios kalbos žodyną bei gramatiką. Tai buvo pirmas žingsnis, siekiant sukurti sindarin kalbą. Tuo pačiu metu Tolkinas sukūrė elfų istoriją ir aprašė ją savo knygoje Prarastų pasakų knyga (angl. The Book of Lost Tales). Gnomų kalbą vartojo gnomų rasė ir noldolai (antroji elfų gentis).

Po kelerių metų, apie 1925 m., Tolkinas pradėjo rašyti naują gnomų kalbos gramatiką ir žodyną. Jis apleido pavadinimus goldogrin ir lam Goldrin dėl noldorin (quenya kalbos žodžio, jau pradėto taupiai vartoti gnomų kalbose). Tai buvo antrasis žingsnis link sindarin kalbos. Netrukus Tolkinas aprašė naujosios noldorin kalbos, Lam na Ngoluith gramatiką.

Apie 1930 m. Tolkinas parašė naują noldorin kalbos gramatiką. Tuo pačiu metu jis jau tobulino ilkorin kalbas, vartojamas trečiosios elfų genties, kurie liko Beleriando regione (Tie patys elfai, kuriuos Tolkinas vėliau pavadins „sindarais“ (Sindar)).

Tuo metu buvo manoma, kad noldorin kilo iš senosios noldorin kalbos, kuria buvo kalbėta Valinore. Noldorino elfai reikalavo kalbos, kuri skirtųsi nuo pirmosios elfų genties, gyvenusios su jais ir kalbėjusios quenya kalba. Todėl buvo sukurta senoji noldorin kalba, kurią Tolkinas pavadino „koreldarin“: "kalba tų, kurie paliko Viduržemį ir atvyko į Kórą (Kór), elfų kalną Valinore. "

Kai noldorai buvo ištremti į Beleriandą, senoji noldorin kalba tapo noldorin kalba, į valų kalbą panašia kalba su įvairiomis tarmėmis.

Ilkorin kalba, kuria kalbėjo Beleriando regione nebuvo panaši į valų. Vėliau Tolkinas jiems sugalvojo pavadinimą – „lemberin“.

Sindarin kalba buvo sukurta tik apie 1944 m. Jis panaudojo didžiąją dalį noldorin kalbos ir suliejo ją su „ilkorin doriathrin“, bei pridėjo keletą naujų savybių. Apie tai jis rašė vienoje pastaboje savo veikale „Palyginimų Lentelėse“: „doriath[rin], ir pan. = noldorin (tokia pati, kaip ir anksčiau)“. 1930–1950 m. Ilkorin kalba, kuri buvo vartojama Beleriando regione (doriathrin ir kitos tarmės) nebuvo panašios į valų kalbą kaip noldorin kalba, nors Tolkinas norėjo, kad Beleriando regiono kalba būtų susijusi su valų kalba.

Tolkinas niekada nekūrė gnomų, noldorin ar sindarin kalbų kasdieniam vartojimui, kad šios atliktų tarptautinių kalbų funkcijas (kaip, pavyzdžiui, esperanto kalba)}.

Sindarin kalba nebuvo trapi, blaškoma nuo vieno iki kito Tolkino fantazijos kampo. Jis šia kalba rašė daug gražių kūrinių. Tolkienas stengėsi įkvėpti savo elfų kalboms natūralumo. Jis norėjo jas prijaukinti, suteikti joms gyvybę, prasmę ir skonį. Tolkinas visų pirma kūrė kalbas, kad numalšintų savo asmeninį troškulį, o ne tam, kad parodytų universalų savo fantazijos piešinį.

Du žurnalai – Vinyar Tengwar, pradėtas leisti 1998 m. liepą, ir Parma Eldalamberon, pradėtas leisti 1995 m. – šiandien skiria visą savo dėmesį Tolkino nepublikuotų kalbinių veikalų redagavimui ir leidimui. Tačiau daugelis žmonių yra nepatenkinti dėl to, kad jų darbas vyksta labai lėtai ir šie leidėjai nesuteikia kitiems teisės pamatyti neišleistų Tolkino veikalų. Šie darbai nebuvo išleisti Kristoferio Tolkino knygoje Viduržemio istorija. Beveik kiekvienais metais nauji elfų kalbos žodžiai ir gramatikos taisyklės atskleidžiamos skaitytojams būtent šių leidėjų.

Sindarin kalbos vartojimas

Gerbėjų bandymai kurti sindarin kalbą prasidėjo 1960 m., kai bendras visų elfų kalbos žodžių skaičius buvo apie kelis šimtus. Nuo to laiko elfų kalba sužibėjo įvairiose poemose ir tekstuose, frazėse ir varduose, bei tatuiruotėse. Bet Tolkinas niekada neplanavo ištobulinti savo kalbų, kad jas būtų įmanoma vartoti kasdieninėje kalboje. Todėl nauji elfų kalba parašyti tekstai, kaip, pavyzdžiui, David Salo Žiedų valdovo trilogijai, reikalavo naujų frazių ir žodžių.

Vidinė istorija

Sindarin iš tikrųjų yra pavadinimas kalbos, kuria kalbėjo elfų gyventojai, įsikūrę Beleriande - regione į vakarus nuo Mėlynųjų kalnų, kuris vėliau buvo beveik paskandintas po vandeniu. Quenya kalba buvo vartojama ištremtų elfų, grįžtančių į Viduržemį. Šių ištremtųjų buvo nedaug, todėl netrukus jie perėmė tam tikrą sindarin kalbos formą: pietinę tarmę (kurios gryniausioji ir turtingiausioji kalba buvo vartojama Doriate, valdomame karaliaus Tingolo. Jie šią tarmę vartojo kasdieninėje kalboje ir netgi pritaikė savo vardams, kad atitiktų šios kalbos formą. Bet šių elfų sindarin kalba buvo natūraliai paveikta quenya kalbos, todėl buvo galima pastebėti quenya elementų. sindarin taip pat šiek tiek pritaikoma giminingoms elfų gentims, kilusioms iš tos pačios vietos, kaip ir pilkieji elfai. Šie elfai, kilę iš Beleriando, gyvena Eriadore ir dar toliau į rytus.

Sindarin kilo iš senosios sindarin (išsaugotos tik kai kuriuose Doriatrino įrašuose), kuri savo ruožtu kilo iš bendrosios telerin kalbos. Šios kalbos gyvavo po Viduržemio „šešėliu“, o ne šventojoje Valinoro žemėje, apšviestoje dviejų Valinoro medžių. Doriato karalystė tapo izoliuota, kai į savo tvirtovę Angbande sugrįžo piktasis Vala Melkoras (vėliau vadintas Morgotu). Nuo to laiko ši kalba išlaikė savo formą, o vėliau beveik visiškai pasipriešino noldorino kalbos įtakai. Iki to laiko, dėl klajokliško pilkųjų elfų gyvenimo būdo, jų kalba išliko beveik nepakitusi, išskyrus vieną atvejį. Šiaurės vakarų Beleriando regione buvo beveik nekeliaujančių elfų stovyklos. Jų kalba, kurią būtų galima pavadinti tam tikra sindarin forma, nutolo nuo kitų sindarų genčių. Ją paprastai vadina „mithrimin“.

Tarmės

Sindarin (senosios sindarin) kalbos nukrypimai iš pradžių skilo į dvi grupes: šiaurinę (arba mithrimin) ir pietinę.

Pietinė grupė apėmė daug didesnę teritoriją, todėl į ją taip pat įėjo tarmės kaip doriatrin (arba centrinė sindarin).

Círdanas buvo elfas iš Telerino, vienas iš aukščiausių tarp tų elfų, kurie nebuvo išvežti į Valinorą, bet tapo sindarais, pilkaisiais elfais. Jis buvo artimas Olvei, vienam iš dviejų Telerio karalių ir valdovui tų, kurie buvo iškeliavę per Didžiąją jūrą. Todėl jis buvo artimas ir Elvei, Olvės vyresniajam broliui, aukščiausiam Telerio karaliui, Beleriando regione, netgi kai jis pasitraukė į saugomą Doriato karalystę. Bet Círdanas ir jo žmonės išliko atskirti nuo kitų sindarų įvairiose srityse. Jie išsaugojo senąjį Teleri pavadinimą (vėlesnioje sindarin kalboje Telir, arba Telerrim) ir išliko izoliuoti, kalbėdavę tik senovine kalba.

Taigi pirmajame amžiuje, prieš noldoro sugrįžimą, buvo keturios sindarin kalbos tarmės:

• pietinė grupė
  • doriathrin, Doriato kalba;
  • falathrin arba „vakarų sindarin“, Falaso kalba;
• šiaurinė grupė
  • šiaurės vakarų tarmė, vartota Hitlume, Mitrime ir Dor-lómine;
  • šiaurės rytų tarmė, vartota Kalenardone (prieš jo sunaikinimą) ir Taur-nu-Fuino aukštumose.

Doriathrin

Doriathrin išsaugojo daug senovinių savybių. Skirtingai nei kitos tarmės, doriathrin nepaveikė quenya kalba. Doriato „akcentas“ buvo lengvai atpažįstamas, todėl kai Túrinas paliko Doriatą, jis išsaugojo doriathrin akcentą iki pat savo mirties. Pagal tai galima buvo nustatyti, kad jis kilęs iš rasių, kalbėjusių sindarin tarmėmis.

"Po karo, beleriandic, Noldoro kalba, buvo stipriai paveikta Doriato. "

Doriathrin morfologija ir tai, kaip ši kalba skyrėsi nuo kitų sindarin tarmių, buvo aprašyta Tolkino jo kalbiniuose veikaluose:

Doriathrin išlaikė dažnai vartojamus dvejopus daiktavardžius, įvardžius, asmeninius žodinius tonus, taip pat aiškų skirtumą tarp "bendrosios" ir "kolektyvinės" daugiskaitos (kaip elenath), ir "savotiškas" daugiskaitas (kaip elin). (...) Bet nepaisant to, ši tarmė skyrėsi nuo kitų, nes buvo pakitusi. Labiausiai pastebimas iš jų - priebalsių pakitimas: m > ṽ, kurį doriathrin tarmė išlaikė iki pat "Paslėptosios karalystės" suskilimo. (...) mp, nt, ñk ėmė kisti ir vystytis daug anksčiau ir greičiau nei kitose tarmėse.

Falathrin

Elf Círdano sekėjų kalba, vadinama „falathrin“, yra kita pietinės sindarin grupės tarmė. Ji išliko artima Doriato kalbai, nes tarp šiomis tarmėmis kalbančių gyventojų Beleriando karų metu vyko intensyvi prekyba.

Šiaurės sindarin

Šiaurės sindarin tarmė buvo vartojama mitrimų, šiauriausiai gyvenančių pilkųjų elfų genčių. Ji skyrėsi nuo centrinės sindarin įvairiais atžvilgiais. Iš pradžių buvo vartojama Dortonione ir Hitlume, ši tarmė turėjo įvairių specifinių žodžių, kurie nebuvo suprantami kitiems elfams. Šiaurinė tarmė išlaikė tradicijas ir vėliau suskilo į šiaurės vakarų tarmę (Hitlume, Mitrime, Dor-lómine) ir šiaurės rytų tarmę (Kalenardone prieš jo sunaikinimą ir Taur-nu-Fuino aukštumose). Tai buvo kalba, kurią pirmiausiai perėmė ištremtieji Noldoro gyventojai Losgare, po jų sugrįžimo į Viduržemį. Vėliau noldorin sindarin stipriai pakito dėl quenya kalbos įtakos, bei dėl to, kad noldoriečiai labai mėgo keisti savo kalbą ir pridėti naujų žodžių bei kitų savybių. Tingolui iš Doriato Bereno palikimas buvo aiškus, nes jis kalbėjo šiaurės sindarino tarme, kilusia iš jo tėvynės.

Pagrindinė šiaurės sindarin tarmės ypatybė buvo priebalsių p, t, k po nosinės priebalsės l išsaugojimas. m, esanti tarp balsių išliko. u, o ir i/e išliko savitos - a nebuvo keičiama į i. S iš pradžių nebuvo suskardinama. H vartojimas tik žodžio viduryje buvo išsaugotas. tt, pp, kk > t, p, k žodžio viduryje.

Noldorin sindarin

Sindarin (išskyrus doriathrin tarmę) perėmė kai kurias quenya kalbos ypatybes po noldorų sugrįžimo, bei kai kuriuos noldoriečių pakeistus garsus (jie labai mėgo keisti kalbas).

Iš tikrųjų už "bendrosios sindarin" kalbos tobulinimą ir stabilizavimą reikia dėkoti noldoriečiams, kurie keitė ją karo metu. Ši kalba buvo artima vakarinei sindarin tarmei. Senosios šiaurinės tarmės praktiškai išnyko, išskyrus tokias vietoves kaip Dorlominas ir Hitlumas, ir t. t., bei keliose pasislėpusiose šiaurinės grupės gentyse ir fëanorų, kurie persikraustė į rytus, kalboje.

Taigi karo pabaigoje, sindarin buvo padalyta į tris tarmes "vakarų sindarin" (įskaitant noldoriečius ir fingoniečius), "rytų sindarin" (kilusią iš šiaurinės tarmės), kuri buvo išsaugota Feanoro dinastijos, ir "centrinę sindarin" arba "doriath".

Paslėptame Gondolino mieste, izoliuotoje žemėje išsivystė savotiška tarmė: „Ji skyrėsi nuo standartinės (Doriato), nes turėjo vakarinių ir šiaurinių elementų, bei įtraukė į žodyną daug noldorin-quenya žodžių. Šis miestas paprastai buvo vadinamas Gondolin (nuo Q. Ondolin(dë)) su paprastu g- keitiniu, ne Goenlin ar Goenglin (kaip tai skambėtų paprastoje Sindarin)“.

Antrajame ir trečiajame amžiuose

„Beleriandiška“ sindarin veikė kaip bendra visų elfų tarmė, taip pat ir žmonių, ir kaip ištremtųjų noldoriečių, kurių kalba buvo paremta vakarų sindarin, bet stipriai paveikta doriathrin. Antrojo amžiaus metu sindarin tapo bendra visų elfų bei jų draugų kalba, kol šią tarmę pakeitė žmonių vestrono kalba, kuri iškilo trečiajame amžiuje ir buvo stipriai paremta sindarin kalba.

Gondore, trečiojo amžiaus pabaigoje, sindarin kalbą vis dar vartojo kai kurie kilnūs žmonės Minas Tirith mieste. Aragornas, užaugęs Imladris (Rivendelo) karalystėje, kalbėjo šia kalba laisvai ir sklandžiai.

Fonetika

Sindarin buvo sukurta taip, kad turėtų panašią fonetiką į valų kalbos. Šios kalbos turi beveik tuos pačius garsus ir garsų struktūrą. senoji anlgų, senovės skandinavų ir islandų kalbos tai pat yra giminiškos sindarin ir, kartų su valų kalba, nulėmė kai kurias sindarin kalbos gramatikos ypatybes, ypač daugiskaitą.

Priebalsiai

Egresiniai priebalsiai

Priebalsis	Lūpinis	Dantinis	Alveolinis		Kietojo gomurio	Minkštojo gomurio	Glotalinis (Balso skylės)
			paprastasis	šoninis
Sprogstamasis	p  b		t  d			k^3 ɡ
Nosinis	m		n			ŋ ^4
Frikatyvinis	f  v	θ  ð^1	s	ɬ^2		x^5	h
Vibracinis			r̥ ^6 r
Aproksimantinis				l	j	ʍ^7  w

1. Rašoma ⟨th⟩ ir ⟨dh⟩ atitinkamai
2. Rašoma ⟨lh⟩
3. Rašoma ⟨c⟩
4. Rašoma ⟨ng⟩
5. Rašoma ⟨ch⟩
6. Rašoma ⟨rh⟩
7. Rašoma ⟨hw⟩

/f/ yra tariama kaip [v] kai yra paskutinė žodyje, arba eina prieš /n/.

Senoji sindarin taip pat turėjo pučiamąjį priebalsį m arba v (IPA: [ṽ]), kurie buvo perašyti į mh (nors visada tariami [v] vėlesnėje sindarin kalboje).

Rašybos susitarimai

Raidė	IPA	Pastabos
i	j, i	Atitinka [j] kai rašoma prieš balses, [i] visur kitur.
ng	ŋ, ŋɡ	Atitinka [ŋ] kai paskutinė žodyje, [ŋɡ] visur kitur.
ph	f, ff	Atitinka [f] kai paskutinė, [ff] visur kitur.

Balsiai

Tvirtieji balsiai

Balsis	Priešakinis	Užpakalinis
Uždaras	i y	u
Dalinai atvirasis	ɛ	ɔ
Atvirasis	a

Akcentas pažymi ilgąjį balsį (á, é, ir t. t.). Vienskiemeniame žodyje, naudojamas cirkumfleksas (â, ê, ir t. t.). Tačiau dėl praktinių sumetimų, naudotojai, turintys ISO Latin-1 simbolių rinkinį dažnai pakeičia ŷ į ý, nes šiame simbolių rinkinyje nėra ŷ simbolio, tik ý ir ÿ.

Senojoje sindarin kalboje buvo balsis, panašus į vokiškąjį ö (IPA: [œ]), kurį Tolkinas rašydavo kaip œ (bet ne oe, nors šitas užrašymas randamas „Silmariljone“, pavyzdžiui, Nírnaeth Arnoediad [skaitoma: Nírnaeth Arnœdiad], Goelydh [skaitoma: Gœlydh]). Šis balsis vėliau buvo tariamas kaip [ɛ], todėl yra užrašomas būtent taip (pavyzdžiui,Gelydh).

Dvibalsiai

Dvibalsiai yra ai (tariama kaip aidas [aɪ]), ei (keisti [eɪ])), ui (Žmogui [uɪ]), ir au (laukti [aʊ])). Jeigu pastarasis dvibalsis yra žodžio pabaigoje, jis užrašomas aw. Taip pat yra dvibalsių ae ir oe, kuriuos Tolkinas patarė supaprastintai tarti kaip ai ir oi atitinkamai, tačiau tiksliausias šių dvibalsių tarimas yra pasiekiamas tariant a ir o kartu su trumpa e, viename skiemenyje (a + trumpa e) ir (o + trumpa e); IPA [aɛ, ɔɛ]. Tolkinas aprašė įvairias tarmes (pavyzdžiui, kaip doriathrin) ir šių balsių naudojimas įvairiose tarmėse (pavyzdžiui, Gondoro) buvo patvirtintas.

Gramatika

A Elbereth Gilthoniel, J. R. R. Tolkino sindarin kalba parašyta poema, užrašyta tengwar rašmenimis.

Beveik neįmanoma daryti išvadų apie sindarin kalbos morfologiją, nes sindarin yra dirbtinė ir netaisyklinga kalba (susijusi su valų kalba), o ne tarptautinė bendra kalba su pastovia morfologija.

Sindarin kalboje yra daug funkcinių žodžių, pagalbinių veiksmažodžių ir žodžių tvarkos pakeitimų, kad geriau perteiktų sintaksės santykius. Nuo quenya kalbos sindarin kalba skiriasi tuo, jog žodžio gale dažniausiai būna priebalsis, o ne balsis. Taip pat sindarin kalboje dažniau vartojami sprogstamieji priebalsiai b d g, kurių nėra quenya kalboje (išskyrus tarp balsių esančias priebalsių grupes mb, nd, ng, ld, rd). Ankstyvoji sindarin suformavo daugiskaitą, pridedant priesagą -ī, kuri vėliau išnyko, bet paveikė vėlesnes balses (kaip valų ir anglų kalbose): vns. Adan, dgs. Edain, vns. Orch, dgs. Yrch.

Sindarin taip pat turi antrąją daugiskaitos formą, kuri pritaikoma prie daiktavardžių pridedant priesagą: vns. êl 'žvaigždė', I dgs. elin 'žvaigždės', II dgs. elenath 'visos žvaigždės'; vns. Ennor 'Viduržemis', II dgs. Ennorath '(visi) Viduržemiai'.

Daiktavardžiai

Nors sindarin kalboje nėra giminės, ji, kaip ir valų kalba turi skaičių. Vienaskaitiniai ir daugiskaitiniai daiktavardžiai panašūs į vienaskaitą ir daugiskaitą lietuvių kalboje, tačiau su keliais skirtumais. valų ir sindarin kalbų daiktavardžiai yra nenuspėjami ir sudaromi įvairiais būdais. Jei Tolkinas nebūtų aprašęs sindarin daugiskaitos, mes negalėtume daryti jokių išvadų.

Kai kurie sindarin (ir noldorin) daugiskaitiniai daiktavardžiai su galūne (paprastai -in), pavyzdžiui, vns. Drû, dgs. Drúin „laukiniai žmonės, vozės, púkel-žmonės“. Kiti daiktavardžiai suformuoja daugiskaitą pakeisdami balsius, pavyzdžiui, golodh ir gelydh, „mokslo meistras, išminčius“; vns. Moredhel, dgs. Moredhil, „tamsieji elfai“. Tačiau kai kurie daiktavardžiai suformuoja daugiskaitą naudodami abu būdus kartu arba išvis nepakinta: žodis Belair, "Beleriando elfas/elfai išlieka toks pat ir vienaskaitoje, ir daugiskaitoje.

Kita skaičiaus sistema buvo Tolkino pavadinta antrąja daugiskaita arba kolektyviniu skaičiu. Šios sistemos daiktavardžiai suformuoja daugiskaitą pridedant priesagą (kaip ir valų kalboje); pavyzdžiui, -ath, žodyje elenath, „visos žvaigždės (danguje)“, bet ne visada, pavyzdžiui, žodyje Drúath. Kita II daugiskaitos galūnė yra -rim, ypač naudojama kalbant apie tam tikrą rasę ar individų grupę: Nogothrim „nykštukų rasė“, iš dgs. Nogoth (vns. Nogon, „nykštukas“). Taip pat egzistuoja ir galūnė -lir, žodyje Nogothlir. Galūnė -hoth, visas sindarin žodis, kuris reiškia „šeimininkas“, pridedamas prie vienaskaitinio daiktavardžio, kad suformuotų II daugiskaitos formą. Jis įgyja priešiškumo reikšmę, pavyzdžiui, Gaurhoth „vilkolakių gauja“ nuo Gaur „vilkolakis“; arba žodyje Gornhoth menkinantis nykštukų pavadinimas, „atšiaurus šeimininkas/atšiaurūs žmonės“.

Daugiskaitos formos

Dažniausiai sindarin daugiskaita formuojama kaitant balses, taikant i-kitimą. Noldorin kalboje šį reiškinį apibūdinanti sąvoka yra prestanneth „balsių pakitimas“. Ankstesnėje kalbos stadijoje, daugiskaita buvo formuojama pridedant priesagą -ī. Vėliau žodžio gale -ī buvo nebevartojama, todėl daugiskaita buvo formuojama keičiant šaknies balsius (Panašiai, kaip anglų kalboje, man/men „žmogus/žmonės“, goose/geese „žąsis/žąsys“). Todėl daugiskaitos modelis yra toks:

• Nepaskutiniuose skiemenyse:
  • a > e – galadh > gelaidh
  • e > e – bereth > berith
  • o > e – nogoth > negyth
  • u > y – tulus > tylys
  • y > y – ylf > ylf
• Paskutiniuose skiemenyse:
  • a, po kurios eina priebalsis > ai – aran > erain
  • a, po kurios eina priebalsių grupė #1 > e – narn > nern
  • a, po kurios eina priebalsių grupė #2 > ai – cant > caint (nosinis ir sprogstamasis)
  • a, po kurios eina priebalsių grupė #3 > ei – alph > eilph (pusbalsis ir frikatyvinis)
  • â > ai – tâl > tail
  • e > i – adaneth > edenith
  • ê > î – hên > hîn
  • i > i – brennil > brennil
  • î > î – dîs > dîs
  • o > y – brannon > brennyn
  • o > e – orod > ered (kai kuriais atvejais)
  • ó > ý – bór > býr
  • ô > ŷ – thôn > thŷn
  • u > y – urug > yryg
  • û > ui – hû > hui
  • y > y – ylf > ylf
  • ý > ý – mýl > mýl
  • au > oe – naug > noeg (plg. vokiečių au > äu)
  • aea > ei – aear > eir (vėliau greičiausiai dar pakeistas į air, nes tai būdinga sindarin kalboje, žodžio gale; „a“ iš tikrųjų pakeičiama į „ei“ prieš „ai“)

Pakitimas

Sindarin kalboje vyksta įvairūs sudėtingi priebalsių pakitimai, kurie nėra visiškai suprasti, nes kol kas jokia Tolkino parašyta sindarin gramatika nebuvo išleista. Išleistų sindarin kalbos sakinių rinkinys kol kas yra dar labai mažas, ir sindarin kalba pasižymi įvairiomis tarmėmis, kurios visos turi savitas pakitimų taisykles.

Vienintelis pilnas pakitimų aprašymas yra „Ankstyvosios noldorin kalbos“, apie kurią sužinota iš Tolkino Lam na Ngoluith, ankstyvosios noldorin gramatikos.

Pakitimai įvyksta įvairiais būdais:

• Minkštasis pakitimas įvyksta žodžiuose su balsine galūne. Tuomet priebalsis, esantis žodžio viduryje pakinta.

• Kietasis pakitimas įvyksta dėl priebalsių sudvigubėjimo žodžiuose, kurie baigiasi priebalsiu.

• Nosinis priebalsio pakitimas įvyksta dėl ankstesnio nosinio priebalsio.

Pradinių mutacijų nereikia maišyti su asimiliacija kuri vyksta sudurtiniuose žodžiuose, pavyzdžiui, sindarin pavadinimuose Araphor, Arassuil ir Caradhras).

Pateiktoje lentelėje parodyta, kaip skirtingi priebalsiai paveikiami visų trijų pakitimų.

Paprastasis	Minkštasis	Kietasis	Nosinis
b	v (bh)	b	m
d	dh	d	n
g	’	g	ng
gw	’w	gw	ngw
p	b	f	f
t	d	th	th
c	g	ch	ch
cw	gw	chw	chw

Apostrofa ’ žymi priebalsio praleidimą tariant žodį.

Noldorin kalbos žodžiai, prasidedantys raidėmis b-, d-, arba g-, kurios kilusios iš ankstesnių mb-, nd-, arba ng- pakinta kitaip:

Paprastasis	Minkštasis	Kietasis	Nosinis
b	m	b	m
d	n	d	n
g	ng	g	ng

Noldorin kalbos žodžiai, prasidedantys raidėmis n, m, l, r, s nepakinta.

Pavyzdžiui, artikelis i lemia minkštąjį pakitimą noldorin kalboje. Kai pridedamas prie žodžio tî, „linija“ jis tampa i dî, „ta linija“. Noldorin kalboje, t pakisdavo į d, jei būdavo žodžio viduryje. Pridedant prielinksnį no, 'į', tî pakinta į no thî, 'į tą liniją'. Pridedant artikelį, i(n), tî pakinta į i thiath „tos linijos“.

Dauguma noldorin kalbos pakitimų buvo perimti sindarin kalbos po kelerių metų. Sindarin kalbos žodis gwath „šešėlis“ pakito į i 'wath, „tas šešėlis“.

Įvardžiai

Vienas šaltinis naudojamas įvardžiams aprašyti, kitas – priesagoms, nurodančioms, kam tam tikras objektas priklauso (priklausomybės priesagoms).

	Įvardis	Priklausomybės priesaga
I asmuo, vienaskaita	-n	-en
II asmuo, nemandagus, vienaskaita	-g	-eg
II asmuo, mandagus, vienaskaita	-dh	-el
III asmuo, vienaskaita	nil	-ed
I asmuo, daugiskaitą, apimanti	-m	-em
I asmuo, daugiskaita, neapimanti	-nc	-enc
II asmuo, nemandagus, daugiskaita	-g, -gir	-eg, -egir
II asmuo, mandagus, daugiskaita	-dh, -dhir	-el, -elir
III asmuo, daugiskaita	-r	-ent
Dviskaita (naudotas tik Doriato gyventojų)
I asmuo, dviskaita, apimantis	-m, -mmid	?
I asmuo, dviskaita, neapimantis	-nc, -ngid	?
II asmuo, nemandagus, dviskaita	-ch	?
II asmuo, mandagus, dviskaita	-dh, -dhid	?
III asmuo, dviskaita	-st	?

Čia pateiktos subjektyviosios įvardžių formos, naudojamos asmenavime. Sindarin kalba taip pat naudojo atskiras objektyviąsias formas, kaip dhe (II asmuo, mandagus, vienaskaita).

Sindarin įvardžiai, panašiai, kaip ir lietuvių kalboje, išlaiko skirtumus, pavyzdžiui, ammen (< an men, „mums“), annin „man“. Tačiau jie nebuvo smulkiai aprašyti išleistame rinkinyje.

• Lamm, „kalba“ > lammen „mano kalba“.

Veiksmažodžiai

Nors Tolkinas rašė, kad quenya galūnės buvo pastovios, jis taip pat paminėjo, kad: "sindarin veiksmažodžių istorija yra sudėtinga. " Patvirtintų sindarin kalbos veiksmažodžių yra nedaug. Sindarin kalbos veiksmažodžiai nebus pilnai išanalizuoti, kol nebus išleista Tolkino sindarin kalbos gramatika ir traktatas.

Apie -ant, sindarin kalbos, III asmens, būtojo laiko galūnę jis rašė: „tai kažkas panašaus, kaip viduržemio valų -as, arba dabartinės valų -odd.“ Panašiai ir su teith- „žymėti ženklus, rašyti, įrašyti“, teithant yra III asmens, vienaskaitos būtasis laikas. Plg. valų Chwaraeodd e, „jis grojo“.

Paprastieji veiksmažodžiai

Paprastieji veiksmažodžiai (nors jų ir yra mažiau nei pasiskolintų veiksmažodžių) turi sudėtingą asmenavimo sistemą, kuris kilo iš Sindarin fonologinės istorijos.

Paprastųjų veiksmažodžių bendratis formuojama pridedant galūnę -i: giri nuo gir-. Ši galūnė garsus a ir o, esančius kamiene, pakeičia į e: blebi nuo blab-. Sindarin bendratį naudoja retai, nes dažniausiai naudojama gerundijaus forma, išlaikant tą pačią reikšmę.

Visiems asmenims, išskyrus III asmens vienaskaitą, esamasis laikas formuojamas pridedant -i, ir reikiamą galūnę: girin, girim, girir. Kaip ir bendratyje, -i pakeičia žodžiio kamiene esančius garsus a ir o į e: pedin, pedim, pedir, nuo pad-. III asmens vienaskaita neturi galūnės, todėl -i yra nereikalinga. Todėl žodis susideda tik iš kamieno, ir jame esantis balsis pailgėja: gîr, blâb, pâd.

Būtasis laikas yra labai sudėtingas ir skurdžiai aprašytas. Žinoma viena dažnai vartojama būtojo laiko sistema, pridedant galūnę -n: darn. Tačiau galūnė -n išlieka tik tuomet, jei žodžio kamienas baigiasi -r. Jei kamienas baigiasi garsu -l, -n pakinta į -ll: toll. Po -b, -d, -g, -v, arba -dh, -n pakeičia savo vietą žodyje ir asimiliuojasi su priebalsių, kuris dabar eina po -n. Priebalsis tuomet pakinta (šį reiškinį būtų galima pavadinti "atvirkščiu pakitimu): -b, -d, ir -g pakinta į -p, -t, ir -c, o -v ir -dh pakinta į -m ir -d. Visa tai tampa dar sudėtingiau, kai pridedamos įvardžiuotinės galūnės. Kadangi -mp, -mb, -nt, -nd, ir -nc neišlieka žodžio viduryje, jos pakinta į -mm-, -mm-, -nn-, -nn-, ir -ng. Taip pat, būtojo laiko kamienai, kurie baigiasi galūne -m, įgauna priesagą -mm- prieš bet kokią įvardžiuotinę galūnė. Tai gali atrodyti sudėtinga, todėl paprasčiau pasižiūrėti į šiuos, žingsnis po žingsnio, paaiškinimus:

• cab- > **cabn > **canb > **camb > camp, pakinta į camm- su visomis įvardžiuotinėmis galūnėmis.
• ped- > **pedn > **pend > pent, pakinta į penn- su visomis įvardžiuotinėmis galūnėmis.
• dag- > **dagn > **dang (n tariama, kaip namas) > **dang (n tariama, kaip linguoja) > danc, pakinta į dang- su visomis įvardžiuotinėmis galūnėmis.
• lav- > **lavn > **lanv > **lanm > **lamm > lam, pakinta į lamm- su visomis įvardžiuotinėmis galūnėmis.
• redh- > **redhn > **rendh > **rend > rend, pakinta į renn- su visomis įvardžiuotinėmis galūnėmis.

Būsimasis laikas formuojamas, pridedant -tha. Priesaga -i taip pat pridedama tarp kamieno ir -tha, o tai pakeičia a ir o į e. Visų asmenų (išskyrus I asmens vienaskaitą) galūnės gali būti pridedamos be jokių kitų pakitimų: giritham, blebithar. I asmens vienaskaitos galūnė -n pakeičia -a, priesagoje -tha į -o: girithon, blebithon, pedithon.

Liepiamoji nuosaka formuojama, pridedant -o prie kamieno: giro!, pado!, blabo!.

Pasiskolintieji veiskmažodžiai

Pasiskolintieji veiksmažodžiai nėra taip sudėtingai asmenuojami, nes jie turi dažnai pasikartojantį balsį (paprastai a), kuris sumažina priebalsių pakitimų skaičių.

Bendratis sudaroma pridedant -o, kuri pakeičia kamiene esančią -a, pavyzdžiui, lacho nuo lacha-.

Esamasis laikas sudaromas be jokių pakeitimų kamiene. Įvardžiuotinės galūnės pridedamos be jokių pakeitimų, išskyrus I asmens vienaskaitoje esantį -n, kuomet paskutinė balsė pakinta į -o, pavyzdžiui, renion < renia – „Aš keliauju“.

Būdasis laikas sudaromas pridedant galūnę -nt, kuri pakinta į -nne su visomis įvardžiuotinėmis galūnėmis, pavyzdžiui, erthant, erthanner.

Būsimasis laikas sudaromas pridedant -tha. Kartu su I asmens vienaskaitos -n, jis pakinta į -tho.

Žodynas

Sunku pasakyti, kiek elfų kalbos žodžių buvo sugalvojęs Tolkinas, nes dar daug jo parašytų elfų kalbos aprašymų nėra išleista. 2008 metais buvo žinoma 25 000 elfų kalbos žodžių.

Reikšmė	Sindarin	Tarimas	Quenya
žemė	amar, ceven	ˈɑmɑr ˈkɛvɛn	ambar, cemen
dangus	menel	ˈmɛnɛl	menel
vanduo	nen	ˈnɛn	nén
ugnis	naur	ˈnɑʊ̯r	nár
vyras	benn	ˈbɛn	nér
moteris	bess	ˈbɛs	nís
valgyti	mad-	ˈmɑd	mat-
gerti	sog-	ˈsɔɡ	suc-
didelis, milžiniškas	beleg, daer	ˈbɛlɛɡ ˈdɑɛ̯r	alta, halla
rasė, gentis	noss	ˈnɔs	nóre
naktis	dû	ˈduːː	lóme
diena	aur	ˈɑʊ̯r	aure, ré

Gnomų, noldorin ir sindarin kalbų žodynuose nėra modernių žodžių (televizija, variklis ir pan.).

Rinkiniai

Publikuoti elfų kalbos tekstai (chronologine tvarka)

J. R. R. Tolkino gyvenimo laikotarpyje

Knygose Hobitas (1937) ir Tomo Bombadilo nuotykiai (angl. The Adventures of Tom Bombadil) (1962) galime atrasti keletą elfiškų pavadinimų (Elrond, Glamdring, Orcrist), bet jokių tekstų ar sakinių.

• 1954–1955 Žiedų valdovas (angl. The Lord of the Rings).
• 1968 Kelias tęsiasi amžinai (angl. The Road Goes Ever On).

Po J. R. R. Tolkino mirties

• 1981 Unfinished Tales: The Oath of Cirion
• 1983 A Secret Vice, The Monsters and the Critics.

Oilima Markirya

Nieninqe

Earendel

• 1985 Fíriel’s Song, The Lost Road and Other Writings, p. 72
• 1985 „Alboin Errol’s Fragments“, The Lost Road and Other Writings, p. 47.
• 1989 The Plotz Quenya Declensions, iš pradžių išleistas gerbėjų laikraštyje Beyond Bree, o vėliau Vinyar Tengwar 6, p. 14
• 1991 Koivieneni Sentence, Vinyar Tengwar 14, p. 5–20.
• 1992 New Tengwar Inscription, VT 21, p. 6
• 1992 Liège Tengwar Inscription, VT 23, p. 16
• 1993 Two Trees Sentence, VT 27, p. 7–42
• 1993 Koivieneni Manuscript, VT 27, p. 7–42
• 1993 The Bodleian Declensions, Vinyar Tengwar 28, pp. 9–34.
• 1994 The Entu Declension, VT 36, p. 8–29
• 1995 Gnomish Lexicon, Parma Eldalamberon 11.
• 1995 Rúmilian Document, Vinyar Tengwar 37, p. 15–23
• 1998 Qenya Lexicon, Parma Eldalamberon 12
• 1998 Osanwe-kenta, Enquiry into the communication of thought, Vinyar Tengwar 39
• 1998 From Quendi and Eldar, Appendix D., Vinyar Tengwar 39, pp. 4–20.
• 1999 Narqelion, Vinyar Tengwar 40, p. 5–32
• 2000 Etymological Notes – Osanwe-kenta, Vinyar Tengwar 41, p. 5–6
• 2000 From The Shibboleth of Fëanor (parašytas apie 1968 m.), Vinyar Tengwar 41, p. 7–10 (Dalis The Shibboleth of Fëanor buvo išleista knygoje The Peoples of Middle-earth, p. 331–366)
• 2000 Notes on Óre, Vinyar Tengwar 41, p. 11–19
• 2000 Merin Sentence, Tyalie Tyalieva 14, p. 32–35
• 2001 The Rivers and Beacon-hills of Gondor, (parašyta 1967–1969), Vinyar Tengwar 42, p. 5–31.
• 2001 Essay on negation in Quenya, Vinyar Tengwar 42, p. 33–34
• 2001 Goldogrim Pronominal Prefixes, Parma Eldalamberon 13 p. 97
• 2001 Early Noldorin Grammar, Parma Eldalamberon 13, p. 119–132
• 2002 Words of Joy: Five Catholic Prayers in Quenya (Part One), Vinyar Tengwar 43:

Ataremma (Pater Noster, Quenya) versijos I–VI, p. 4–26

Aia María (Ave Maria, Quenya) versijos I–IV, p. 26–36

Alcar i Ataren (Gloria Patri, Quenya), p. 36–38

• 2002 Words of Joy: Five Catholic Prayers in Quenya (Part Two), Vinyar Tengwar 44:

Litany of Loreto, Quenya, p. 11–20

Ortírielyanna (Sub tuum praesidium, Quenya), p. 5–11

Alcar mi tarmenel na Erun (Gloria in Excelsis Deo, Quenya), p. 31–38

Ae Adar Nín (Pater Noster, Sindarin), Vinyar Tengwar 44, p. 21–30

• 2003 Early Qenya Fragments, Parma Eldalamberon 14.
• 2003 Early Qenya Grammar, Parma Eldalambero 14.
• 2003 The Valmaric Scripts, Parma Eldalamberon 14.
• 2004 „Sí Qente Feanor“ and Other Elvish Writings, red. Smith, Gilson, Wynne, ir Welden, Parma Eldalamberon 15
• 2005 Eldarin Hands, Fingers & Numerals (Part One). red. Patrick H. Wynne. Vinyar Tengwar 47, pp. 3–43.
• 2005 Eldarin Hands, Fingers & Numerals (Part Two). red. Patrick H. Wynne. Vinyar Tengwar 48, pp. 4–34.
• 2006 Pre-Fëanorian Alphabets, I dalis, red. Smith, Parma Eldalamberon 16
• 2006 Early Elvish Poetry: „Oilima Markirya, Nieninqe“ and „Earendel“, red. Gilson, Welden, ir Hostetter, Parma Eldalamberon 16
• 2006 Qenya Declensions, Qenya Conjugations, Qenya Word-lists, red. Gilson, Hostetter, Wynne, Parma Eldalamberon 16
• 2007 Eldarin Hands, Fingers & Numerals (Part Three). red. Patrick H. Wynne. Vinyar Tengwar 49, pp. 3–37.
• 2007 Five Late Quenya Volitive Inscriptions., Vinyar Tengwar 49, pp. 38–58.
• 2007 Ambidexters Sentence, Vinyar Tengwar 49
• 2007 Words, Phrases and Passages in Various Tongues in The Lord of the Rings, red. Gilson, Parma Eldalemberon 17.
• 2009 Tengwesta Qenderinwa, red. Gilson, Smith ir Wynne, Parma Eldalemberon 18.
• 2009 Pre-Fëanorian Alphabets, Part 2, Parma Eldalemberon 18.

Taip pat skaitykite Douglas A. Anderson, Carl F. Hostetter: A Checklist, Tolkino Tyrinėjimai 4 (2007).

Taip pat skaitykite

• J. R. R. Tolkino sukurtos kalbos
•  Duomenys apie kodu „sjn“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com

Šaltiniai

1. Conley, Tim; Cain, Stephen (2006). Encyclopedia of Fictional and Fantastic Languages. Greenwood Publishing Group. ISBN .
2. Burns, Marjorie (2005). Perilous Realms: Celtic and Norse in Tolkien's Middle-earth. University of Toronto Press. p. 21. ISBN .
3. Chance, Jane (2001). The Lord of the Rings: The Mythology of Power. University Press of Kentucky. ISBN .
4. J.R.R. Tolkien. Tengwesta Qenderinwa 2. Parma Eldalamberon 18, p. 77.
5. I-Lam na-Ngoldathon: The Grammar and Lexicon of the Gnomish Tongue. Parma Eldalamberon 11.
6. Published in Parma Eldalamberon 13.
7. Vis dar neišleistą
8. J.R.R. Tolkien. Tengwesta Qenderinwa 1. Parma Eldalamberon 18, p. 24.
9. JRR Tolkien. „Comparative Tables“. Parma Eldalamberon 19, p. 23.
10. Solopova, Elizabeth (2009), Languages, Myths and History: An Introduction to the Linguistic and Literary Background of J.R.R. Tolkien’s Fiction, New York City: North Landing Books, p. 90,
11. Parma Eldalamberon 17: Words, Phrases and Passages by J.R.R. Tolkien, p. 127.
12. The Peoples of Middle-earth: chapter 13 "Last Writings", Círdan.
13. J.R.R. Tolkien. „Words, Phrases and Passages“, Parma Eldalamberon 17, p. 132
14. J.R.R. Tolkien. "Words, Phrases and Passages", Parma Eldalamberon 17, p. 133
15. J.R.R. Tolkien. "Words, Phrases and Passages", Parma Eldalamberon 17, p. 134.
16. J.R.R. Tolkien. "Words, Phrases and Passages", Parma Eldalamberon 17, p. 133.
17. J.R.R. Tolkien, „Words, Phrases and Passages“, Parma Eldalamberon 17, p. 29
18. J.R.R. Tolkien. Words, Phrases and Passages. Parma Eldalamberon 17, p. 26 and p. 45-46.
19. J.R.R. Tolkien. Lam na Ngoluith. Early Noldorin Grammar. Parma Eldalamberon 13, p. 120.
20. JRR Tolkien, „Words, Phrases and Passages“, Parma Eldalamberon 17, p. 41.
21. Parma Eldalamberon 17, p. 132.
22. J.R.R. Tolkien. „Words, Phrases and Passages“. Parma Eldalamberon 17, p. 46.
23. J.R.R. Tolkien, „Words, Phrases and Passages“, Parma Eldalamberon, 17, p. 26
24. J.R.R. Tolkien. „Words, Phrases and Passages“. Parma Eldalamberon, 17, p. 38
25. J.R.R. Tolkien. „Words, Phrases and Passages“. Parma Eldalamberon, 17, p. 147
26. J.R.R. Tolkien, „Early Qenya Grammar“, Parma Eldalamberon 14, p. 56.
27. J.R.R. Tolkien, „Words, Phrases and Passages“, Parma Eldalamberon 17, p. 43.
28. Remiantis prancūžų kalbininku Edouard Kloczko, jo veikale L’Encyclopédie des Elfes, Le Pré aux Clercs (2008), , p. 145.

Nuorodos

• Tolkino kalbų specialisto Helgės Fauskangerio straipsnis
• Sindų kalbos kursas (lenkiškai ir angliškai)
• Išsamus žodynas
• Sindarin abėcėlė su lietuviškomis transkripcijomis, straipsniai apie sindarin kalbą 2011-11-05 iš Wayback Machine projekto.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.